https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Minima Pasaulinė antstolių diena

Minima Pasaulinė antstolių diena

Birželio 8-oji - Pasaulinė antstolių diena. Ji pažymima jau 10-ąjį kartą Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos iniciatyva.

Šių metų Pasaulinės antstolių dienos tema – „Proceso šalių informavimas“.

„Informacija yra esminis sklandžių išieškojimo procesų raktas. Todėl kviečiame aktyviai domėtis procesų eiga ir  teikti informaciją antstoliams,“- sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė. Jos žodžiais, bendradarbiavimas didina tikimybę laimėti abiem proceso šalims: kreditorius atgauna lėšas ar jų dalį, o  skolininkas įvykdo prievolę jam palankiausiu būdu.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė antstolė I. Karalienė

Skolas Lietuvoje padeda susigrąžinti maždaug tūkstantis žmonių – 118 antstolių ir apie 900 jų padėjėjų bei kontorų darbuotojų. Kiekviena antstolio darbo diena išieškotojams vidutiniškai sugrąžina 405 tūkst.eurų skolų: laiku neišmokėtų atlyginimų, išlaikymo išmokų vaikams, pinigų už suteiktas paslaugas ir daugybę kitų skolų.

Koks bebūtų teismo sprendimas - motyvuotas, pagrįstas, teisėtas - jeigu jis bus neįvykdytas, tai nebus įvykdytas ir teisingumas.

Tai akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas, šventės išvakarėse kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Teisėjo E. Laužiko žodžiais, teismui labai svarbu, kad antstoliai dirbtų kvalifikuotai, operatyviai, nes skolą prisiteisęs žmogus turi atgauti savo pinigus. O įstatymų pokyčiai partvirtina, kad antstolių darbas daugeliu požiūrių tobulėja. Palyginti su 2003 metais, kai Lietuvos antstoliai pradėjo veikti privačiais pagrindais, šiandieniniams antstoliams suteikta teisė priimti kur kas daugiau savarankiškų sprendimų, teismo kontrolės reikia gerokai mažiau.

Vienas pavyzdžių – 2011 m. įsigaliojusi būtina ikiteisminė ginčų dėl antstolių procesinių veiksmų apskundimo tvarka. Proceso dalyviai – išieškotojai ar skolininkai -  pirmiausiai kreipiasi į antstolį ir tik antstoliui nesutinkant su skundo argumentais, skundas perduodamas nagrinėti teismui. Pasak teisėjo, tai padėjo sumažinti pareiškėjų kreipimųsi į teismus skaičių, nes dalį klausimų išsprendžia patys antstoliai. Kitos pasiteisinusios naujovės – atsisakymas formalių teismo sprendimų, kuriais būdavo priteisiamos sprendimų vykdymo išlaidos arba tvirtinami turto pardavimo iš varžytynių aktai.

„Šiuo keliu einama ir toliau. Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios nauji Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais antstoliams suteikiama teisė spręsti procesinių teisių perėmimo, turto administravimo ir daugelį kitų klausimų, kurių sprendimas nėra teismui būdinga funkcija“, - vardijo teisėjas E. Laužikas.

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė pabrėžė, kad didėjanti profesinė kompetencija būdinga antstoliams visose valstybėse, kur antstoliai turi liberalų statusą.

„Mes nesame novatoriai. Privataus antstolio institutas Prancūzijoje veikia jau 200 metų. Visos Europos Sąjungos valstybės, kurios siekia aukštesnės priverstinio sprendimų vykdymo kokybės, renkasi privačių antstolių institutą,“- apibendrino D. Satkauskienė.

Pasak jos, nors antstolių teikiamų teisinių paslaugų paklausa Lietuvoje auga, priverstinis skolų išieškojimas sudaro apie 80 proc. visos antstolio veiklos ir dar ilgai bus pagrindinė antstolio misija: „Jei gatvėje žmogaus paklaustume, ką veikia antstolis, tai jis atsakytų, kad išieško skolas“.

Kita vertus, antstolių teisinės paslaugos yra viena iš priežasčių, dėl kurių mažėja naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas. Tokios paslaugos kaip dokumentų įteikimas, tarpininkavimas vykdant turtines prievoles ar faktinių aplinkybių konstatavimas leidžia didelę dalį problemų išspręsti be teismo, todėl mažėja ir antstoliams pateikiamų sprendimų skaičius. Palyginti su 2010 metais, priverstinio išieškojimo poreikis sumažėjęs 24 proc.

Iš kairės į dešinę: Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas E. Laužikas, žurnalistas R. Musnickas ir MRU Teisės fakulteto dekanė prof. L. Jakulevičienė

MRU Teisės fakulteto dekanė prof. L. Jakulevičienė pripažino, kad ne kiekvienas žmogus galėtų gerai dirbti antstolio darbą: ir psichologinis klimatas sudėtingas, ir įvairių papildomų gebėjimų reikia, pradedant vadybos įgūdžiais ir baigiant psichologijos žiniomis arba mediacijos technikomis.

Profesorės žodžiais, į šiandieninį teisininko parengimo dalykų tinklelį būtų sudėtinga sudėti tai, ko reikia antstolio darbe: ir ekonomikos, ir psichologijos žinias, ir mediacijos pagrindus. Todėl svarbi specializacija rengiant teisininkus. „Bet, skirtingai negu kitos valstybės, mes neturime antstolių mokyklos. Neturime ir mokymo programos, kuri būtų skirta platesniam supažindinimui su antstolio profesija“,- vardijo L. Jakulevičienė.

Pasak L. Jakulevičienės, antstoliams būtina nuolat kelti kvalifikaciją, siekiant geresnės darbo kokybės. Patys antstoliai pripažįsta, kad derybiniai ir mediacijos įgūdžiai labai reikalingi susiduriant su emociniais iššūkiais, ypač – šeimos bylose. Todėl antstoliai, kaip ir teisėjai, yra dažni MRU šeštadieninės mediacijos mokyklos lankytojai.

Kalbėdama apie antstolio profesijos ateitį, L. Jakulevičienė sakė neabejojanti, kad šios profesijos patrauklumas didės,  jeigu kils mūsų visų teisinės sąmonės ir teisinės kultūros lygis. „Kai mes suvoksime, kad teisė ne yra, bet kad ją reikia ir praktiškai įgyvendinti, tada ir antstolių darbas taps patrauklus ir prestižinis“, - tikisi L. Jakulevičienė.

Grįžti atgal