Antstoliai siūlo piginti išieškojimą sąžiningiems skolininkams ir mažiau lepinti veltėdžius

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė

Pagal statistiką Lietuva skęsta skolų liūne: šių metų pirmo pusmečio pabaigoje antstoliai išieškojo skolas beveik iš 300 tūkst. fizinių asmenų.

Priverstinai išieškomų skolų turi apie 15 proc. statistiškai darbingo amžiaus (16-62 m.) gyventojų. Pažeidėjai - rekordininkai “puikuojasi” šimtais nesumokėtų administracinių baudų.

„Daugelis linkę ignoruoti savo skolas ir jų laiku nesumoka. Bendras uždelstų piniginių prievolių skaičius Lietuvoje viršija pusantro milijono”,- sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė įvardija ryškėjančią tendenciją, kad skolininkai dažnai tiesiog ignoruoja pranešimus apie skolas ar antstolių raginimus bei jaučiasi nebaudžiami. Be abejo, ne visi – dalis žmonių sąžiningai stengiasi padengti savo skolas net ir po to, kai į duris pasibeldžia antstolis.

Net 87 proc. visų skolininkų yra pilnamečiai, darbingo amžiaus žmonės. 68 proc. skolininkų - vyrai, 32 proc. - moterys.

Statistinis Lietuvos skolininkas – tai 44,4 metų, nevedęs arba išsiskyręs vyras.

Nesumokėtų baudų rekordus muša moterys

Pasak I. Karalienės, paskirtų piniginių baudų už administracinius nusižengimus laiku nesumoka ir į priverstinį išieškojimo procesą patenka apie 30–40 proc. pažeidėjų. Tokie skolininkai sudaro apie 5 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį antstoliams buvo pateikta beveik 52 tūkst. sprendimų su reiklavimais priverstinai išieškoti skolas. Daugėja geranoriškai nesumokamų baudų. Jei 2015 metais antstoliams pateikta 120,8 tūkst. sprendimų dėl baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo, tai praėjusiais metais tokių sprendimų skaičius padidėjo beveik 3,4 proc. ir siekė jau 124,8 tūkst.

Didelė dalis skolas mokėti vengiančių žmonių tai daro specialiai, prisidengdami įvairiomis socialinėmis lengvatomis. Jie sukaupia dešimtis ar net šimtus laiku nesumokėtų baudų, neturi oficialių pajamų ir dažnai gauna įvairias socialines pašalpas, iš kurių baudos už administracinius teisės pažeidimus negali būti išieškomos.

„Didžiausi skolininkai dažnai turi priklausomybių, niekur nedirba arba piktybiškai nemoka jiems paskirtų baudų, bet naudojasi visomis socialinėmis garantijomis. Kitaip tariant, gyvena iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, daro pažeidimus ir nė neketina už tai atsakyti. Daugeliu atvejų pašalpos tampa net ne socialine parama, o tam tikra apsauga nuo priverstinio skolų išieškojimo, dėl to kenčia visi mokesčių mokėtojai, nes veltui švaistomi jų pinigai“, – pažymi I. Karalienė.

Nors statistinis mūsų skolininkas – vyras, nesumokėtų administracinių baudų rekordais 2016 m. stebino moterys. Viena pažeidėja įsigudrino sukaupti net 565 nesumokėtas administracines baudas, kurių išieškojimą vykdė antstoliai. Bendra jos įsiskolinimų suma sudarė 12 250 eurų. Pažeidėja-moteris sukaupė ir didžiausią skolą valstybei – 1 106 435 eurų – kuri susidarė jai nesumokėjus 198 administracinių baudų.

Sąžiningiems – pigesnis procesas

Antstoliai įsitikinę, kad sėkmingiau bristi iš skolų padėtų kompleksinės priemonės, orientuotos į skirtingas įsiskolinusių žmonių grupes. Sąžiningo atsiskaitymo siekiantiems asmenis būtų racionalu taikyti minimalias priverstinio išieškojimo priemones. Nesąžiningiems – nuobaudos neišvengiamumą užtikrinančias kompleksines priemones. O socialiai pažeidžiamiems - padėti integruotis ir suteikti valstybės paramą, kad jie nebūtų verčiami „amžinais skolininkais“.

I. Karalienės teigimu, viena iš galimybių dar labiau atpiginti priverstinį išieškojimą sąžiningiems, nedaug įsiskolinusiems asmenims – pripažinti mažomis didesnę grupę skolų, kurias išieškant nebūtų siunčiamas antstolio raginimas. Šiuo metu tokia supaprastinta išieškojimo procedūra galima pasinaudoti dengiant skolas iki 57 eurų. Siūloma, kad analogiška tvarka galiotų ir skoloms iki 100 eurų. Tiesa, su sąlyga, kad skolingo asmens atžvilgiu nevykdoma daugiau priverstinių išieškojimų. Supaprastintuose procesuose skolininkas dengia tik dalį antstolio kontoros faktiškai patiriamų vykdymo išlaidų ir nemoka atlygio antstoliui.

Antstolių asociacijos vadovė taip pat mano, kad verta pasiūlyti palengvinto atsiskaitymo kelią ir didesnėmis skolomis aktyviai besirūpinantiems sąžiningiems žmonėms. Jeigu skolininkas nuolat dalyvauja procese, suranda ir pasiūlo savo turtui pirkėją, arba, bendradarbiaudamas su išieškotoju, užbaigia procesą taikos sutartimi, turėtų patirti mažesnes priverstinio išieškojimo išlaidas.

“Apie pagalbą socialiai remtiniems žmonėms metas pradėti platesnę diskusiją,”- įsitikinusi I. Karalienė. Anot jos, patirtis jau parodė, kad fragmentiški teisės aktų pakeitimai situacijos iš esmės nekeičia. Reikia sisteminių priemonių: nuo socialinio būsto, gydymo, iki teisinės pagalbos ir įtraukimo į naudingą veiklą.

Piktybiškiems - jokios tolerancijos

Antstoliai pastebi, kad dauguma piktybiškų skolininkų įžūliai naudojasi socialinėmis pašalpomis ir tuo didžiuojasi. Daug atvejų, kai tokie skolininkai atvyksta į antstolių kontoras ne savo vardu registruotais automobiliais ir demonstratyviai sviedžia antstoliams į veidą pažymas, kad jiems paskirtos pašalpos.

Tai žmonės, patogiai įsitaisę „ant sprando“ visiems sąžiningai dirbantiems ir mokesčius mokantiems asmenims: padarę pažeidimus, pakenkę aplinkiniams, jie net negalvoja apie tai, kad savo pinigais ar darbu turėtų kompensuoti dėl jų elgesio visuomenės patirtus nepatogumus. Daugeliu atvejų pašalpos jiems reikalingos net ne kaip socialinė parama, o kaip skydas nuo priverstinio skolų išieškojimo.

Savo teisėmis dažnai piktnaudžiauja ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintys asmenys. Kai jie atvyksta į antstolių kontoras su pažymomis apie gaunamas pašalpas ir pareikalauja panaikinti sąskaitų areštą, už kontoros durų jau būriuojasi laukiantieji, kada galės „pasipildyti degalų“.

Todėl piktybiškai vengiantiems susimokėti skolas siūloma taikyti kur kas griežtesnes priemones.

“Teisinis reguliavimas galėtų būti keičiamas tokiu būdu, kad tais atvejais, kai asmuo piktybiškai nemoka paskirtos baudos ir neatlieka viešųjų darbų, bet gauna valstybės pašalpas, būtų leidžiama skolą išieškoti iš jam skiriamų pašalpų. Tai paskatintų asmenis labiau gerbti įstatymus ir pareigingiau mokėti baudas“, – sako antstolė I. Karalienė.

Asmuo piktybiškai nemokantis baudų už administracinius nusižengimus, neturėtų laisvai naudotis viešuoju gėriu, kurį sukuria jo nusižengimų trikdomi sąžiningi žmonės.

Situacija bent iš dalies turėtų pasikeisti nuo šių metų gruodžio, kai įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, numatančios griežtesnes sankcijas baudų nesumokėjusiems KET pažeidėjams. Tokiems asmenims vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami ar keičiami. Tačiau ši pataisa negalios kitiems asmenims, kurie nevairuoja ir neturi jokio turto.

Viešieji darbai nebeprivalomi

Nuo 2016-ųjų pradžios įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, administracinis areštas yra panaikintas ir, asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, jokia griežtesnė sankcija negalima. Todėl baudų nesumokėję asmenys nebeturi jokio suinteresuotumo imtis viešųjų darbų.

Šiuo metu tik apie 5 proc. skolininkų išreiškia norą, kad baudos būtų keičiamos viešaisiais darbais. Priklausomybės ligomis sergantys asmenys dirbti šių darbų taip pat nesutinka.