Formaliai ar socialiai atsakingi: mediacija skolų išieškojimo procese būtina

LR Seimo nuotraukoje: parlamentarė R. Šalaševičiūtė ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė

Lapkričio 8 d. Seime pristatyti Lietuvos antstolių rūmų siūlymai skurdą ir socialinę atskirtį mažinti priartinant priverstinio išieškojimo procesus prie žmogaus ir einant pigesniu skolų išieškojimo keliu.

Apskritojo stalo diskusija „Priverstinis skolų išieškojimas: kokie proceso reglamentavimo pakeitimai užtikrintų kreditoriaus ir skolininko interesų balansą?“ surengta Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad formalus požiūris į skolingus žmones ne visada duoda tinkamą rezultatą. Kol šis požiūris nepasikeis, net ir patys kilniausi norai padėti skolininkams nebūtinai atitiks lūkesčius.

„Vien tik mažindami iš skolininkų pajamų išskaitomų sumų dydžius, skurdo nesumažinsime. Turime vertinti procese dalyvaujančių asmenų sąžiningumą ir pereiti prie individualių sprendimų,“– sakė I. Karalienė.

Lietuvos antstolių rūmų vadovės žodžiais, teisės aktų pakeitimai turėtų skatinti skolingus žmones aktyviai dalyvauti išieškojimo procese. O prielaidas skolininko įsitraukimui kaip tik ir sukurtų antstoliams suteikta teisė parinkti švelnesnes arba griežtesnes priemones atsižvelgiant į konkretaus skolininko veiksmus ir finansinės padėties pokyčius.

Pasak I. Karalienės, vykdydami daugiau kaip 1,5 milijono skolų išieškojimo procesų, antstoliai pastebi, kad didelė dalis skolininkų gyvena iš šešėlinių pajamų. Siūlymai mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio padėtų spręsti gal kokių 10 procentų skolingų žmonių problemas – tų, kurie iš tiesų yra pažeidžiami. Tačiau be sąžiningų skolininkų, dar yra pasyvūs skolininkai ir skolininkai piktnaudžiautojai – asmenys, piktybiškai nemokantys administracinių baudų ir vaikams priteisto išlaikymo. Ryškus piktnaudžiavimo pavyzdys yra skolininkų sudaromos povedybinės sutartys, kurias sudarius didžiulės pajamos formaliai tampa sutuoktinio nuosavybe ir išvengiama ne tik turtinių prievolių vykdymo, bet ir mokesčių valstybei.

„Priverstinis vykdymo procesas – tai skolininko ir kreditoriaus interesų balanso paieška. Visiems skolininkams taikydami vienodas priemones, balanso neužtikrinsime,“- kalbėjo I. Karalienė.

Antstolių rūmai siūlo labiau individualizuoti procesus ir suteikti proceso šalims galimybę daugiau problemų išspręsti antstolio kontoroje. Būtų racionalu, jei antstolis galėtų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka savarankiškai mažinti periodinių išskaitų dydį, skolos mokėjimą atidėti arba išdėstyti dalimis. Taip, pat vertėtų plačiau taikyti mediacijos paslaugas,  derindamas skolininko ir išieškotojo interesus tais atvejais, kai išieškojimo procesas nutraukiamas arba išieškoma suma sumažinama.

Kiti rezervai mažinti įsisenėjusių skolų mastą ir atpiginti priverstinio išieškojimo procedūras, Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, yra trumpesnis nedidelių skolų pateikimo priverstiniam vykdymui terminas ir galimybė pradėti akivaizdžių skolų  priverstinį išieškojimą be teismo sprendimo. Vykdomieji dokumentai dėl santykinai nedidelių skolų, pavyzdžiui, iki 5 tūkstančių eurų, galėtų būti pateikiami antstoliams ne vėliau kaip per vienerius metus. O sprendimus dėl tokių skolų, kurių skolininkas neginčija, galėtų priimti antstoliai – tai būtų teismo įsakymo analogijos perkėlimas į sprendimų vykdymo erdvę, sumažinantis formalių procedūrų skaičių teismuose.

Kaip pabrėžė I. Karalienė, supaprastintas nedidelių skolų išieškojimas padėtų išvengti mažos skolos tapimo didele skola, kai per keletą metų ji apauga palūkanomis, vėliau – bylinėjimosi išlaidomis ir galiausiai – priverstinio išieškojimo išlaidomis.

Baigiant diskusiją pasiūlyta visus projektus, kuriais siekiama mažinti skurdą ir palengvinti skolininkų padėtį, sujungti į bendrą paketą, kad tolesniame šių iniciatyvų svarstyme ir tobulinime būtų užtikrintas sisteminis požiūris.

Lietuvos antstolių rūmams diskusijoje taip pat atstovavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, antstoliai Svetlana Kastanauskienė, Sonata Vaicekauskienė, Vitalis Milevičius ir valdytoja Dovilė Satkauskienė. Renginyje dalyvavo Seimo komitetų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos teisės instituto, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai.

Diskusijos akimirkos. LR Seimo nuotrauka

SEKITE MUS FACEBOOK PUSLAPYJE !