I. Karalienė: antstolio kasdienis darbas yra antrasis profesijos universitetas

Iš kairės į dešinę: MRU Teisės fakulteto dekanė prof. dr. L. Jakulevičienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė, teisingumo ministrė dr. M. Vainiutė

Nors sprendimų vykdymo sistemoje dirbančių žmonių išsislavinimo rodikliai šiandien labai geri, nė viename Lietuvos universitete vis dar neturime tokio “gylio” studijų, kokių reikėtų ruošiantis darbui antstolio kontoroje.

Pastebėjimais lapkričio 10 d. Seime vykusioje diskusijoje „Teisininkų rengimo poveikis teisingumo sistemai Lietuvoje“ pasidalijo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.

Įspūdingai pozityvius išsilavinimo pokyčius I. Karalienė iliustravo pavyzdžiu iš savo profesinės karjeros, kai pradėjus dirbti ankstesnėje teismo antstolių kontoroje, ji buvo vienintelė teisininkė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šiuo metu visi antstoliai ir didesnė pusė iš 900 antstolių kontorų darbuotojų yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, daugelis turi magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kaip pabrėžė I. Karalienė, antstolio darbo kokybė tiesiogiai priklauso nuo žinių, tačiau akademinis išsilavinimas visų reikiamų žinių nesuteikia. Antstolis šiandien nėra tik “vykdytojas”, jis turi būti universalus, gebėti pasiūlyti sprendimą, nes ir vykdomi sprendimai labai įvairūs: nuo pastatų griovimo iki sudėtingiausių vaikų perdavimo procesų.

Antstolių tikslas nėra vien tik išieškoti skolas, svarbu užtikrinti proceso šalių interesų balansą.

Be to, antstoliai teikia daug nepriverstinių teisinių paslaugų. Neabejotinai antstolio ir antstolio padėjėjo profesinėje veikloje reikia ir ekonomikos, ir psichologijos pagrindų, ir mediacijos įgūdžių, taip pat svarbu mokėti įsiklausyti į proceso šalių poreikius, turėti aukštą socialinį ir emocinį intelektą. Visus šiuos gebėjimus antstoliai ir jų kontorų darbuotojai ugdo jau savarankiškai: dalyvaudami Antstolių rūmų rengiamuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose, bendraudami su Lietuvos ir užsienio kolegomis, studijuodami profesinę literatūrą.

Diskusija Seime organizuota atsižvelgiant į šiuo metu vykstančius svarstymus dėl pokyčių Lietuvos aukštosiose mokyklose ir siekiant tobulinti teisininkų rengimo praktiką Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavę teisinių profesijų atstovai bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir teisininkų bendruomenės atstovai aptarė teisininkų rengimo ateitį, rengimo tobulinimo galimybes ir poveikį šalies teisingumo sistemai.

LR Seimo nuotraukoje: diskusijos metu

SEKITE MUS FACEBOOK PUSLAPYJE !