Visuomenės pasitikėjimas antstoliais auga

Pasitikėjimas antstoliais per pastaruosius metus ūgtelėjo 7 proc. Nuo praėjusio rudens 5 proc. padaugėjo gyventojų, kurie būtent antstolių prašytų padėti susigrąžinti skolas.

Šių metų spalį atlikta visuomenės nuomonės apklausa patvirtina, kad galimybę realiai susigrąžinti skolas dauguma Lietuvos  gyventojų sieja su antstolių pagalba. Klausiami, ar pasitiki antstoliais, 71 proc. gyventojų atsakė „Taip“.

„Antstolių sistema dirba stabiliai. Daugėja šiuolaikiškų instrumentų, padedančių inicijuoti ir sekti skolų išieškojimo procesus neišeinant iš namų. Žmonės tai vertina,“– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.

Lietuvos antstolių rūmų vadovės žodžiais, dabar svarbu, kad kylantis visuomenės pasitikėjimas antstoliais padrąsintų ir tuos finansinių sunkumų turinčius žmones, kurie kol kas vengia antstolių kontorų kaip dar vienos potencialios grėsmės. Skolingam žmogui naudinga komunikuoti su antstoliu - finansinių problemų sprendimo profesionalu – ir išnaudoti visas įstatymo suteiktas galimybes mažinti skolų naštą palankiausiu būdu.

Šiuo metu antstoliai kreditoriams sugrąžina apie 40-60 proc. nedidelių skolų iki 1000 eurų. Kiekviena antstolių darbo diena privatiems asmenims ir valstybei padeda atgauti vidutiniškai 405 tūkst. eurų skolų

Apklausos duomenimis, antstolių darbą gerai ir labai gerai vertina 49 proc. gyventojų (2016 m. spalį taip manančių buvo 48 proc.). Jeigu reikėtų susigrąžinti skolas, 63 proc. respondentų kreiptųsi į antstolį (buvo 58 proc.), 33 proc. bandytų pinigus atgauti savarankiškai (buvo 36 proc.), o 4 proc. nieko nedarytų ir lauktų (buvo 6 proc.).

Lapkričio 21 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ akcentuota, kad viena iš pasitikėjimą antstoliais skatinančių priežasčių yra gyventojų vis geriau suvokiami skirtumai tarp griežtai reglamentuotos ir kontroliuojamos antstolių veiklos bei privačių skolų išieškojimo bendrovių veiklos, kuri Lietuvoje praktiškai nėra reguliuojama.

Iš kairės į dešinę: Seimo narys A. Palionis, advokatė, Advokatų tarybos narė prof. dr. L. Meškauskaitė, laidos vedėjas R. Musniskas, Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, akademikas prof. habil. dr. V. Nekrošius

Pasak laidoje dalyvavusios advokatės, prof. dr. L. Meškauskaitės, žmonių patirtį susidūrus su antstoliais ir su skolų išieškojimo įmonėmis galima palyginti su apsilankymu pas gydytoją ir pas „galbūt gydytoją“. Advokatė pabrėžė, kad nereglamentuota įvairių teisinių firmų veikla gali būti padidintas pavojaus šaltinis. „Jos neturi draudimo, elgesio kodeksų, jokių nustatytų instrukcijų, nereguliuojami jų veiklos metodai“,- kalbėjo prof. dr. L. Meškauskaitė. 

Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, akademikas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, žmonės jau supranta, kad norėdami garantijų, jie turi eiti pas antstolį, o ne pas kažką tiesiog žadantį viską išieškoti.

Antstolių veikla griežtai pagrįsta įstatymu, todėl čia yra teisėtumo, priežiūros ir atsakomybės garantijos.

Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės žodžiais, privačių skolų išieškojimo įmonių veiklą Lietuvoje taip pat reikėtų reglamentuoti pasinaudojant užsienio valstybių – Latvijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos – patirtimi. Šiose valstybėse teisinės paslaugas teikiančios įmonės yra licencijuojamos, įtvirtinti aiškūs reikalavimai jose dirbančių asmenų kompetencijai, nustatytos jų pareigos ir atsakomybė.

2017 m. spalio 18-25 dienomis apklausti 1006 Lietuvos gyventojai. Tyrimą Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Prime Consulting“. Analogiška apklausa buvo atlikta ir 2016 m. rugsėjo 30 – spalio 12 dienomis.

SEKITE MUS FACEBOOK PUSLAPYJE !