Iš karės į dešinę: Antstolių garbės teismo narys A. Auglys, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė, Moldovos antstolių drausmės komisijos pirmininkas D. Vataman, Moldovos antstolių rūmų generalinė sekretorė O. Novicov, Moldovos antstolis I. Furdui, Moldovos antikorupcinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas E. Varzar, Moldovos antstolių drausmės komisijos narė C. Macovetchi, antstolis V. Čeglikas, Moldovos teisingumo ministerijos atastovė L. Matvei, Moldovos antikorupcinės prokuratūros prokuroras D. Robu, Moldovos antstolė T. Catan, Moldovos antikorupcinės prokuratūros prokuroras M. Ivanov, Lietuvos antsatolių rūmų prezidiumo narys V. Milevičius ir Moldovos antstolis I. Doroftei.
Sausio 29-31 dienomis Lietuvoje lankėsi Moldovos antstolių rūmų, Teisingumo ministerijos ir Antikorupcinės prokuratūros atstovų delegacija. Moldovos teisininkų praktinio-pažintinio vizito tikslas buvo betarpiškai susipažinti su Lietuvos antstolių rūmų savivaldos institucijų veikla ir inovacijomis priverstinio sprendimų vykdymo srityje.
„Išsivežame daug idėjų, kaip tobulinti ne tik Moldovos antstolių veiklą, bet ir visą mūsų teisinę sistemą,“ – apibendrindama viešnagės įspūdžius sakė Moldovos antstolių rūmų generalinė sekretorė Oxana Novicov.
Vienu iš sektinų pavyzdžių Moldovos teisininkai laiko sklandžias turto arešto procedūras, kurias užtikrina Lietuvoje veikiantis vieningas elektroninis Turto arešto aktų registras. Pasak O. Novicov, Moldovos antstoliai, prokurorai ir kitų valstybės institucijų pareigūnai turto arešto aktus siunčia paštu. Todėl neišvengiama skirtingų pareigūnų taikytų areštų konkurencijos, o antstoliams sudėtinga išsiaiškinti, ar taikomu turto areštu bus realiai apginti konkretaus kreditoriaus interesai.
Lietuvos antstolių rūmuose vykusios diskusijos metu nuskambėjęs Moldovos antstolių drausmės komisijos nario klausimas „Kam atsiskaito Antstolių garbės teismo narys Lietuvoje?“ atskleidė gana ryškius abiejų šalių antstolių savivaldos institucijų kompetencijos skirtumus. Atsakymas „Lietuvos antstolių garbės teismo narys yra nepriklausomas ir dėl savo sprendimų niekam atsiskaityti neprivalo“ Moldovos kolegoms tapo signalu, kad antstolių savivaldos institucijos turi įgauti daugiau savarankiškumo.
Aktyvi, stipri ir savarankiška antstolių savivalda yra neginčijama vertybė.
Kaip pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Inga Karalienė, aktyvi, stipri ir savarankiška antstolių savivalda yra neginčijama vertybė. Antstolių garbės teismo galimybes vertinti antstolių poelgius drausminės atsakomybės kontekste reikšmingai išsiplėtė nuo 2009 m. balandžio. Įsigaliojus Antstolių įstatymo pakeitimams, jau nebe teisingumo ministras, o pats Antstolių garbės teismas priima sprendimą dėl antstoliui skirtinos drausmės nuobaudos, įskaitant griežčiausią – atleidimą iš antstolių. Tai, kad Antstolių garbės teismas priima objektyviai pagrįstus sprendimus, patvirtina apskųstų sprendimų nagrinėjimo rezultatai – didžioji dalis jų patvirtinama Vilniaus apygardos teisme.
I. Karalienė taip pat prisiminė, kad 2003 metais, kai Lietuvos privatūs antstoliai pradėjo veiklą, maždaug 50 proc. atliekamų procesinių veiksmų tvirtindavo teismas. Šiandien teismas sprendžia tik tuos klausimus, dėl kurių kyla ginčas. O daugybė kitų kasdienių funkcijų perduota antstoliams: antstoliai savarankiškai tvirtina turto pardavimo varžytynėse aktus, nagrinėja asmenų skundus dėl procesinių veiksmų, sprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimus.
Antstoliams suteikto didesnio savarankiškumo nauda neabejoja ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis. Teisme surengto susitikimo metu jis akcentavo, kad nuo 2010 metų spalio, kai pirmiausia antstoliai nagrinėja skundus dėl procesinių veiksmų, teismo darbo krūvis pastebimai sumažėjo. Dabar teismas nagrinėja tik antstolių kontorose neišspręstus ginčus, o tokių - mažuma.
Vizito metu taip pat surengtas susitikimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Į Moldovos prokurorų bei antstolių klausimus apie neteisėtai įgyto turto konfiskavimo procedūras, apie sprendimų surašymą ir pateikimą elektroninėje erdvėje atsakė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai Darius Stankevičius bei Gintaras Plioplys.
Svečiai apsilankė sostinės antstolio Dariaus Blizniko kontoroje bei Klaipėdos antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės, Vidos Daugirdienės, Brigitos Tamkevičienės kontorose. Čia Moldovos teisininkai turėjo galimybę įsitikinti, kiek spartos ir efektyvumo antstolių darbui suteikia elektroninės vykdomųjų bylų administravimo sistemos bei tiesioginė prieiga prie oficialių duomenų bazių.
Susitikimuose su Moldovos institucijų atstovais dalyvavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė, prezidiumo nariai Sonata Vaicekauskienė, Vitalis Milevičius, Aleksandras Selezniovas, Antstolių garbės teismo pirmininkė, antstolė Brigita Palavinskienė ir nariai, antstoliai Audronė Adomaitienė, Rima Gražienė, Irmantas Gaidelis, Artūras Auglys, taip pat antstolis Valdas Čeglikas ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Privatūs antstoliai Moldovoje veikia nuo 2010 metų spalio pradžios. Moldova pertvarkė valstybinę teismo antstolių kontorų sistemą į privačią pasinaudodama Lietuvos ir kitų valstybių patirtimi. Lietuvos antstolių rūmų atstovai konsultavo Moldovos institucijas ruošiantis įgyvendinti institucinę reformą, vėliau dalijosi patarimais, kaip plėtoti faktinių aplinkybių konstatavimo ir kitas antstolių teisines paslaugas. Nepaisant teigiamų pokyčių po teisinės sistemos reformos, Moldovos antstolių praktinėje veikloje tebėra daug neaiškumų ir probleminių klausimų, kuriuos siekiama spręsti pasinaudojant pažangia užsienio partnerių praktika.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(