Kaip atpiginti populiariausių skolų išieškojimą?

Iš kairės į dešinę: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė, advokatas K. Pabijanskas, žurnalistas R. Musnickas ir Seimo narė R. Šalaševičiūtė

Skolų epidemija iš Lietuvos nepasitrauks, kol apsiribosime fragmentiškais teisės aktų pakeitimais. Esminiams pokyčiams būtinos kompleksinės priemonės ir išmintingas požiūris į ilgalaikę perspektyvą. Svarbu siekti ne tik pigiau išieškoti skolas, bet ir mažinti jų skaičių.

Tai akcentuota vasario 28 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurios dalyviai diskutavo apie galimybes  sumažinti nedidelių ir vidutinio dydžio skolų priverstinio išieškojimo poreikį ir palengvinti priverstinio atsiskaitymo naštą.

Kaip pripažino Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, esama lengvatų sistema daugelį administracinės teisės pažeidėjų įsuka į nesibaigiantį pažeidimų ratą.

Iki 40 dienų prailgintas baudos geranoriško sumokėjimo terminas, vėliau iki 6 mėnesių vykdomos  valstybės procedūros siekiant padengti pažeidėjui skirtą baudą kaip mokestinę nepriemoką ir galiausiai 5 metų priverstinio išieškojimo senatis – visas šių priemonių kompleksas dažnai virsta „padovanotomis“ baudomis. „Čia kyla retorinis klausimas: ar po kelerių metų tie patys žmonės vėl neatsidurs toje pačioje karuselėje?“,– svarstė I. Karalienė.

Jos žodžiais, vien tik mažinant išskaitas iš skolininkų darbo užmokesčio arba dar kartą sumažinant sprendimų vykdymo išlaidas situacija nepasikeis. Reikia galvoti apie kompleksines programas socialinių įgūdžių neturintiems žmonėms ir ieškoti sprendimų, kaip elgtis su tais, kurie neturi atsakomybės jausmo, nuolat pažeidžia bendras gyvenimo taisykles, gauna pašalpas ir netgi reikalauja jų atžvilgiu netaikyti jokių priemonių.

Pasak I. Karalienės, valstybės institucijų reikalavimai išieškoti administracines baudas ir priverstinai įvykdyti kitas  prievoles valstybei sudaro didesnę  pusę (55 proc.) antstolių vykdomų reikalavimų išieškoti skolas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. pradžioje Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdomi 704 765 priverstinio išieškojimo procesai dėl nesumokėtų administracinių baudų. Likusi skolų dalis – nesumokėti komunaliniai mokesčiai, skolos telekomunikacijų įmonėms, vekseliais prisiimti įsipareigojimai grąžinti paskolas, negrąžinti greitieji kreditai ir kitos skolos privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Santykinai nedidelės skolos – iki 1500 eurų – sudaro 86 proc. visų priverstine tvarka išieškomų skolų. Pradelstos skolos administravimas ir ilgas priverstinio išieškojimo procesas sukelia finansines pasekmes skolininkui. Tačiau priverstinis išieškojimas prasideda tik tada, kai visomis kitomis atsiskaitymo priemonėmis skolingi žmonės nepasinaudoja.

Svarstydama skolos ir jos priverstinio išieškojimo kainos dilemą I. Karalienė pabrėžė, kad šioje situacijoje – visi savaip teisūs. Teisus ir besipiktinantis žmogus, kuriam už 40 eurų skolos valstybei išieškojimą tenka mokėti 80 eurų. Teisūs ir antstoliai, sakantys, kad įkainiai nėra dideli, kadangi valandinis antstolio darbo įkainis –  24 eurai ir tai nėra neadekvati kaina, įvertinus reikalavimus kompetencijai ir profesinės atsakomybės lygį. Teisūs politikai, kurie inicijuoja įstatymų pataisas sakydami, kad įkainius reikia peržiūrėti. Dabar bendras tikslas – surasti interesų balansą, sakė I. Karalienė.

Kalbėdama  apie dar neišnaudotas galimybes greitai ir paprastai atpiginti priverstinio išieškojimo procesą, antstolių asociacijos vadovė išskyrė dvi Lietuvos antstolių rūmų iniciatyvas.

Viena – nedidelių skolų išieškojimo procesuose apsiriboti vienu antstolio siunčiamu dokumentu ir taip sumažinti skolos administravimo išlaidas apie 10 proc. (mažinant išlaidas pašto kurjeriams). Tačiau, kaip pridūrė I. Karalienė, ši iniciatyva dienios šviesos taip ir neišvydo – liko politiniuose labirintuose.

Antroji – nelaikyti antstolių vykdomų valstybės pavestų funkcijų pridėtinės vertės mokesčio objektu, kas žmogui išieškojimo procesus atpigintų dar 21 proc. Tam nereikėtų jokių ypatingų įstatymų pakeitimų, reikėtų tik atnaujinti Antstolių informacinės sistemos funkcionalumus. „Bet ir čia susiduriame su didžiule biurokratine mažina, kuri sunkia važiuoja ir mūsų siūlomų lanksčių sprendimų nepajėgia gretai įgyvendinti,“ – apgailestavo I. Karalienė.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, atėjo laikas įstatyme apibrėžti, kas laikytinas piktnaudžiaujančiu savo teisėmis. Jos nuomone, bent du kartus baudos nesumokėję žmogus jau piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl iš tokio žmogaus atlyginimo turėtų būti išieškoma didesnė dalis. Parlamentarė pristatė inicijuojamą įstatymo pakeitimą, pagal kurį niekur nedirbantiems ir oficialių pajamų negaunantiems skolingiems pažeidėjams turėtų būti siūlomos drausminančios alternatyvos: arba viešieji darbai, arba 10 proc. iškaitos iš gaunamos pašalpos skolai dengti.

Kita Seimo narės pristatyta iniciatyva – supaprastinti skolos administravimo procesai lėtinėmis ligomis sergantiems arba reabilitacijos programose dalyvaujantiems žmonėms. Tokiais atvejais, kai skolingas žmogus objektyviai neturi galimybių mokėti skolos, antstoliai galėtų būti įpareigojami be teismo sprendimo skolos mokėjimą atidėti arba išdėstyti dalimis.

Advokatas Konradas Pabijanskas akcentavo, kad, žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą, pirmiausia turėtume galvoti apie tai, ką daryti, kad būtų mažiau skolų. Jo žodžiais, valstybė turėtų imtis konkrečių iniciatyvų, kad kiekvienas asmuo gautų bent jau minimalų finansinį išsilavinimą ir minimalias teisines žinias. Juk daugelis skolindamiesi net neskaito sutarčių, neskaičiuoja, kokios bus palūkanos ir pasekmės. Advokatai dažnai susiduria su tokiais žmonėmis, kurie, paėmę vieną greitąjį kreditą ir negalėdami jo atiduoti, skuba į kitą greitųjų kreditų bendrovę, tada eina į trečią, nes negali grąžinti antrojo kredito ir taip įsisuka į nesibaigiančią karuselę.

O visi vengiantieji mokėti skolas, anot K. Pabijansko, turėtų patirti realias valstybės sankcijas: ar tai būtų viešųjų paslaugų ribojimas, ar viešieji darbai, ar kitos.

„Bausmės neišvengiamumas šitoje situacijoje yra pagrindinė kryptis.  Jeigu baudos mokėjimo bus galima išvengti, ką dabar ir matome, tai baudų daugės. O jeigu ieškosime protingų sprendimų, pigindami išieškojimo procesą ir skatindami žmones aktyviai dalyvauti procese, tikrai mes pasieksime gerų rezultatų“,–  apibendrino Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė.

SEKITE MUS FACEBOOK!