Lietuvos antstolių rūmai siekia prisidėti prie skaidrios ir efektyvios spendimų vykdymo sistemos įtvirtinimo bei palankios investicinės aplinkos kūrimo Ukrainoje. Liepos 18 d. Lietuvos antstolių rūmuose organizuota mokslinė diskusija „Antstolių institutas Lietuvoje ir Ukrainoje”.
Renginyje dalyvavo Ukrainos teisingumo ministerijos atstovai ir antstoliai iš įvairių Ukrainos regionų – Kijevo, Odesos, Černigovo, Dniepropetrovsko, taip pat atstovai iš Ukrainos ambasados Lietuvoje, Seimo nariai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir teisingumo ministerijos atstovai, teisėjai, universitetų profesoriai, Antstolių rūmų prezidiumo nariai, Antstolių garbės teismo nariai, antstoliai ir kiti svečiai.
Diskusijos moderatorius prof. habil. dr. V. Nekrošius pabrėžė, kad Ukrainai būtina judėti į priekį ir gal net eksperimentuoti atskiruose Ukrainos regionuose. „Pavyzdžiui, Odesoje, sumažinkime valstybinių antstolių tris kartus, įdarbinkite privačius antstolius ir tikiu, jog skolų išieškojimo efektyvumas padidės net iki 10 procentų”,– siūlė profesorius. Šiandien Lietuvoje valstybiniai išieškojimai valstybei nieko nekainuoja, antstoliai vykdo juos be jokių papildomų avansavimų. Ukrainos reforma, perdavus dalį funkcijų privačiai veikiantiems asmenims, leistų sutaupyti biudžeto lėšų, bet privalumas tas, kad šių subjektų kontrolė vis tiek priklausytų valstybei.
Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo teisėjas prof. dr. V. Višinskis pažymėjo, kad kalbant apie teismų sprendimų vykdymą būtina turėti mintyje Š. L. Monteskjė žodžius apie tris valdžias: įstatymo leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Ne visi žmonės Ukrainoje tiki teismais ir jų vykdymo sistema. Taigi, jei netiki sistema, netiki valstybe. Pasitikėjimo teisminėmis institucijomis stiprinimas turėtų būti vienas iš prioritetų. Reikia siekti, kad antstolio profesija būtų prestižinė. Antstoliai turi teisę naudoti valstybės vardu prievartą, todėl tai yra labai skausminga antstolio profesijos prestižui. Prestižas yra geras vaistas profesijai, kurį antstolių savivalda turėtų plačiau naudoti ir Lietuvoje. Pasidžiaugta, jog teisinės sistemos reforma Ukrainoje vyksta, tačiau pabrėžta, jog būtinas rimtas sisteminis požiūris ir į teismų sprendimų vykdymą. „Aš, kaip teisėjas, kūręs Civilinio proceso kodeksą, kai buvo įgyvendinama reforma Lietuvoje, orientavausi į tai, jog teismai turi ne tik kontroliuoti antstolių veiklą, bet ir padėti išspręsti kilusį ginčą. Tų pačių tikslų siekia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Todėl kviečiau teismus ne tik priimti sprendimus, ne tik kontroliuoti, bet ir padėti įvykdyti. Kai kalbame apie atsakomybę, tai turime minty, kad teismui sankcionavus antstolio veiksmus, teismas taip pat tampa atsakingas ir tai turi būti suprantama kaip pagalba”, – akcentavo prof. dr. V. Višinskis.
Antstoliams turi būti užtikrinti tinkami instrumentai ir funkcijos antstolio padėjėjui. To šiandien trūksta Ukrainos sprendimų vykdymo sistemai. Antstolio atsakomybė individuali, tačiau darbas turi būti komandinis, antstolio ir jo kvalifikuotų padėjėjų, – pabrėžė I. Karalienė.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, Ukrainoje jau kurį laiką vykdoma teisinės sistemos reforma pagerins šalies žmonių teisių apsaugą ir skolų išieškojimo efektyvumą, investicinį klimatą bei verslo aplinką. „Svarbu ne tik tai, kokie specialistai ir profesionalai dirba antstolių sistemoje, bet būtina nepamiršti ir proceso efektyvumo. Išieškojimo procesas turi būti orientuotas į greitą ir platų informacijos apie skolininką gavimą. Antstoliams turi būti užtikrinti tinkami instrumentai ir funkcijos antstolio padėjėjui. To šiandien trūksta Ukrainos sprendimų vykdymo sistemai. Antstolis prisiima atsakomybę už visa procesą, atsakomybė individuali ir vienintelė, tačiau darbas turi būti komandinis, antstolio ir jo kvalifikuotų padėjėjų“, – pabrėžė I. Karalienė.
Lietuvoje pokyčiai akivaizdūs – 2017 m. spalį Prime Consulting atliktos apklausos duomenimis pasitikėjimas antstoliais išaugo iki 71 proc. D. Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, diskusijoje akcentavo, jog gerinant Lietuvos antstolių darbo kokybę daug procedūrų perkelta į elektroninę erdvę, kas padeda ir išieškotojui ir skolininkui stebėti antstolio darbą ir užtikrinti maksimalų sistemos skaidrumą. Pagal išieškojimo terminus, Lietuvos antstoliai, Doing Business tyrimo duomenimis, yra vieni pirmaujančių Europos Sąjungoje.
Vilniaus universiteto prof. dr. Gintaras Švedas, vienas iš Ukrainos teisinės sistemos reformos ekspertų, pažymėjo, kad labai svarbu Ukrainai perimti bendradarbiavimo tarp teisminių institucijų praktiką. Profesorius užsienio kolegoms patarė organizuoti bendrus mokymus teisėjams ir antstoliams, susiejant teorinę ir praktinę pusę, nes neretai neaiškumai kyla dėl nesusižinojimo. Diskusijos dalyvis, Europos Sąjungos projekto „Parama teisinės sistemos reformai Ukrainoje“ grupės vadovas Dovydas Vitkauskas, paminėjo, jog tikisi, kad Ukrainoje mažės atvejų, kai nepagrįstai stabdomas teismų sprendimų vykdymas ir tokiu būdu silpninama teisminė valdžia.
Ukrainos teisingumo ministerijos nacionalinio saugumo vadovas Oleksandr Olyinyk apžvelgė teisinės sistemos reformos eigą, sunkumus. Pabrėžė, jog valstybinę antstolių sistemą taip pat bandoma skaidrinti ir efektyvinti motyvacinėmis priemonėmis. Privatus antstolis Valerii Prytuliak pristatė Ukrainos privačių antstolių sistemą, struktūrą – centrinę ir regioninę, reikalavimus tapti antstoliu. Svečias akcentavo, jog keliami aukšti išsilavinimo reikalavimai antstoliams – turėti ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį, nuolatiniai mokymai, sudaro sąlygas turėti sistemoje kompetentingus antstolius.
Ši diskusija viena iš praktinių veiklų, numatytų 2018 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektą Nr. K2018-VB-UK-06 tema „Ukrainos teisės sektoriaus reformos įgyvendinimas: antstolių profesinės veiklos ir paslaugų plėtra, pasitikėjimo privačių antstolių institutu stiprinimas visuomenėje.“ Šis Lietuvos antstolių rūmų kartu su projekto partneriais – Ukrainos teisingumo ministerija ir Ukrainos privačių antstolių asociacija – vykdomas projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.
Projektas skirtas pasitikėjimo Ukrainos teisine sistema didinimui, teigiamo požiūrio į antstolį, vykdantį valstybės patikėtas funkcijas, ugdymui, skaidrios ir veiksmingos antstolių veiklos plėtros skatinimui, pozityvaus investicinio klimato šalyje formavimui.
Tikimasi, kad projektas bus naudingas ne tik Ukrainos antstoliams bei antstolių kontorų darbuotojams, bet ir šalies valdžios institucijoms, teismams, advokatams, bankams, kitiems verslo subjektams, gyventojams. Skaidresnė, efektyvesnė antstolių veikla ir geresnis antstolių teikiamų paslaugų prieinamumas, inovatyvūs, Europos Sąjungos valstybėse pasiteisinę darbo organizavimo metodai gerina daugelio kitų įvairių institucijų veiklos kokybę, taip pat – ir visų gyventojų gyvenimo kokybę.
Reformuoti skolų išieškojimo sistemą Ukrainoje imtasi dėl itin žemo teismo antstolių veiklos efektyvumo: jiems pavyksta išieškoti tik apie 3-5 proc. reikalaujamų skolų, o 48 proc. visų išieškojimo procesų užbaigiama konstatuojant visišką skolininkų nemokumą. Valstybinė sprendimų vykdymo sistema Ukrainoje pertvarkoma į privačią laipsniškai: nuo 2013 m. liepos 5 d. šalyje veikia ir privatūs, ir valstybės išlaikomi antstoliai.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(