https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Antstolė S. Vaicekauskienė: „Mokykime vaikus nežaisti su pinigais“

Antstolė S. Vaicekauskienė: „Mokykime vaikus nežaisti su pinigais“

Įsivaizduokite vieną didelę mokyklą. Maždaug 1000 vaikų. Apytiksliai tokio skaičiaus nepilnamečių „uždirbtas“ skolas Lietuvoje tenka išieškoti antstoliams. Nors jos sudaro tik 0,06 proc. visų antstolių išieškomų skolų, tai nėra nereikšmingas rodiklis.

„Vaikai išmoksta nežaisti su ugnimi, bet neišmoksta elgtis su pinigais,“– rugpjūčio 24 d. vykusioje IX-oje Lietuvos ekonomikos mokytojų konferencijoje pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Antstolės teigimu, vaikams dažnai sunku suprasti skolos atsiradimo procesą bei savo atsakomybę už tai, o apie šią problemą nelinkę garsiai kalbėti. Tačiau, jei norime gerų pokyčių, kalbėti reikia. 

Birželio mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 7 proc. Lietuvos gyventojų žino savo skolas, o 15 proc. visiškai nežino arba tiksliai nežino, ar jie kam nors skolingi. Akivaizdu, kad tie, kurie apie skolas nežino, negali jų ir sumokėti.

Pasak S. Vaicekauskienės, atsainus dalies suaugusiųjų požiūris į savo prievolių vykdymą neleidžia stebėtis nepilnamečių reakcija, kai jie net neprasitaria tėvams ar globėjams apie pareigūnų paskirtas baudas, tiesiog „užsimerkia“. Būtent baudos yra dažniausia vaikų „uždirbamų“ skolų priežastis.

Antstolė įvardijo dvi pagrindines priežastis, dėl kurių nepilnamečiai „uždirba“ skolas: tai nepamatuota drąsa ir finansinio raštingumo stoka. Moksleiviai ne visada žino, už ką gali gauti baudas, o kartais būna naiviai įsitikinę, kad būtent dėl to, jog yra nepilnamečiai, nebus baudžiami. Pavyzdžiui, už tyčinį specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga, gali būti skiriama 200-2000 eurų administracinė bauda. Tokie „žaidimai“, nėra dažni, tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai ne visada supranta, kad tai rimtas nusižengimas ir skambutis nebus traktuojamas kaip pajuokavimas. Daugelis jaunuolių linkę maištauti, varžytis su bendraamžiais, nori kuo anksčiau pradėti gyventi suaugusiųjų gyvenimą. Taip pat daugelis jaunų žmonių dar nemoka planuoti savo pajamų ir išlaidų, neįvertina, kaip smarkiai skolą gali išauginti delspinigiai.

Antstolių praktika aptvirtina, kad iš tėvų dažniausiai išieškomos vaikams skirtos baudos už šiukšlinimą laiptinėje, garsiai klausomą muziką ar triukšmą bute, gatvės perėjimą ne tam skirtoje vietoje, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą bei platinimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, transporto priemonės vairavimą neturint teisių, vairavimą esant neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, smulkias vagystes. Dažniausiai pasitaikančios nepilnamečiams skirtų administracinių baudų sumos - nuo 8 iki 30 eurų. Kelis šimtus eurų siekiančių baudų atvejai yra reti.

„Kelias iki priverstinio baudos išieškojimo tikrai ilgas, todėl svarbu žinoti galimybes sušvelninti padaryto nusižengimo finansines pasekmes ir jomis naudotis,“– pabrėžė antstolė S. Vaicekauskienė. Kuo greičiau bauda sumokama, tuo ji yra „pigesnė“. Antstolės žodžiais, keliaudama iki antstolio bauda turi praeiti tris etapus ir tai užtrunka kiek ilgiau nei pusę metų. Pirmas etapas – tai geranoriškas atsiskaitymas per 15 dienų, kai nubaustas asmuo (padaręs nepavojingą pažeidimą ir neturintis daugiau galiojančių baudų) gali „susitaikyti su valstybe“, sumokėdamas pusę paskirtos baudos. Antras etapas – savarankiškas atsiskaitymas per 30 dienų: nubaustasis gali sumokėti paskirtą baudą į administracinio nusižengimo protokole nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą. Trečias etapas – VMI priminimų siuntimas. Skolingam pažeidėjui per interneto svetainę „Mano VMI“ siunčiami pranešimai, raginantys sumokėti paskirtą baudą. Sumokėjimo laukiama ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Paskutinis, ketvirtasis etapas – antstolio veiksmai – prasideda tik tada, kai, bauda nesumokama, o VMI jam perduoda sprendimą dėl baudos išieškojimo. Šis etapas yra visų ankstesnių galimybių neišnaudojimo pasekmė.

Antstolė S. Vaicekauskienė išskyrė esminius praktinius žingsnius, padedančius išvengti baudos išieškojimo priverstine tvarka ir su tuo susijusių didesnių finansinių nuostolių: padarius administracinį nusižengimą, pranešti tėvams; nepraleisti atsiskaitymo terminų; išnaudoti galimybę sumokėti perpus sumažintą baudą per 15 dienų (jei tai vienintelė galiojanti bauda); konsultuotis su specialistais ir nevengti kreiptis į antstolius.

„Gavus bet kokio pobūdžio dokumentus iš antstolio kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes, kad kiltų kuo mažiau neigiamų pasekmių. Vilkinti ir tikėtis, kad tai tiesiog praeis - pati blogiausia strategija,“– apibendrino S. Vaicekauskienė.

Konferencijos metu pristatytą edukacinę medžiagą ekonomikos mokytojams Lietuvos antstolių rūmai parengė įgyvendindami komunikacijos projektą “Nepradelsk”.  Projektas Nr. 12.0.1-CPVA-K-204-01-0029 finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis ir vykdomas nuo 2018 m. kovo 1 d.  iki 2018 m. lapkričio 30 d. Juo siekiama ugdyti atsakingą finansinę elgseną, kuri yra kiekvieno piliečio valstybės finansinės gerovės pagrindas.

PRANEŠIMO SKAIDRĖS

PRANEŠIMO TEKSTAS

SEKITE MUS FACEBOOK!

Grįžti atgal