Žmonių atjauta skolininkams nėra besąlygiška ir nėra tapati pasirengimui dalį finansinės naštos prisiimti sau.
Tai atskleidžia portale 15min.lt vykusios apklausos, kuriose savo nuomones pareiškė 9340 skaitytojų.
Rugsėjį portalo skaitytojų buvo klausiama, kas turėtų mokėti už nusikaltėliams ir kitiems pažeidėjams skirtų bausmių vykdymą ir nuobaudų išieškojimą.
60 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad mokėti turi patys asmenys, padarę nusikaltimus ir pažeidimus. 36 proc. portalo skaitytojų mano, kad baudų nesumokėję asmenys turėtų neatlygintinai atlikti visuomenei naudingus darbus. Ir tik 4 proc. atsakė, kad laiku nesumokėtų nuobaudų išieškojimą turi finansuoti valstybė, arba visi mokesčių mokėtojai (tokias pasekmes neišvengiamai sukeltų baudų išieškojimo funkcijų perdavimas valstybės institucijoms, kurios išlaikomos iš biudžeto).
Lapkritį portalo skaitytojai pasidalijo savo nuomonėmis apie Seimo sprendimą taupyti vaikų ir nukentėjusiųjų sąskaita, mažinant iš skolininkų išskaitomas sumas (Civilinio proceso kodekso pakeitimai įsigalioja nuo gruodžio 1 d.)
51 proc. apklausos dalyvių nuomone, tokia nuolaida skolininkams yra amorali, nes alimentai vaikams ir nusikaltimais padarytos žalos išmokos neturi mažėti. 41 proc. atsakė, kad įstatyme būtina numatyti galimybes išieškoti skolas atsižvelgiant į skolininko ir kreditoriaus finansinę padėtį bei sveikatos būklę. Ir tik 7 proc. pasirinko atsakymą, kad skolininkams reikia leisti atsikvėpti.
Tokie apklausų rezultatai yra aiškus signalas, kad vienpusiškos nuolaidos skolininkams vertinamos kaip skriauda didelei daliai kreditorių. Jie atskleidžia poreikį skirti daugiau dėmesio abiejų skolų išieškojimo proceso šalių teisėtų lūkesčių užtikrinimui ir interesų balansui.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(