Nuo 2019 m. liepos varžytynių pirkiniui bus galima skolintis, jį įkeičiant kredito davėjui. Sausio 11 d. Seimas pritarė Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4110(2)), kuris suteikia galimybę įkeisti išvaržomą areštuotą turtą ir jį įsigyti skolintomis lėšomis.
Patobulinta varžytynių tvarka iš esmės palengvina išvaržomo nekilnojamojo turto įsigijimą. Varžytynės tampa atviros visiems norintiems pirkti tokį turtą, o ne tik turintiems reikiamą sumą lėšų savo sąskaitoje. Tai išplės potencialių dalyvių ratą ir leis parduoti išvaržomą turtą už įmanomai didžiausią kainą. Tuo pačiu bus geriau užtikrinami abiejų proceso šalių interesai: išieškotojai turės daugiau galimybių susigrąžinti skolas, o skolininkams bus lengviau jas padengti ir galbūt netgi gauti šiek tiek pinigų. Jaunoms šeimos atsiveria nauja galimybė įsigyti būstą už paskolą patrauklesne kaina, o Lietuvos regionams – galimybė pritraukti daugiau jaunų žmonių.
„Šių įstatymo pakeitimų laukėme ketverius metus. Lietuvos antstolių rūmai dar 2015 m. pasiūlė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetui liberalizuoti varžytynių reglamentavimą ir įtvirtinti galimybę skolintis varžytynių pirkiniams juos įkeičiant, nes tokį poreikį diktavo antstolių praktika,“ – sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Antstoliai ypač dažnai sulaukdavo klausimų, kodėl išvaržomo būsto neleidžiama įsigyti pasinaudojant banko paskola. Pertekliniai suvaržymai ir teisinio reguliavimo trūkumai iškreipdavo nekilnojamojo turto rinką, kadangi galinčių pirkti išvaržomą turtą būdavo gerokai mažiau, negu galinčių įsigyti turtą įprasta tvarka.
Seimo priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai aktualūs trims grupėms asmenų. Pirmoji – asmenys, pretenduojantys pirkti varžytynėse parduodamą turtą. Antroji – išieškotojai, perimantys varžytynėse neparduotą turtą ir privalantys sumokėti kainų skirtumą, jeigu turto vertė didesnė už grąžinamos skolos sumą. Trečioji – skolininkų pasiūlyti pirkėjai, kurie įsigyja turtą iki varžytynių paskelbimo. Visi minėti asmenys galės raštu kreiptis į varžytynes organizuojantį antstolį su prašymu išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti tam tikrą areštuotą turtą. Pateikus tokią pažymą bankui ar kitam kredito davėjui, turtui įsigyti bus pervedama reikiama lėšų suma tiesiogiai į antstolio depozitinę sąskaitą.
Pasak I. Karalienės, galimybė skolintis įkeičiant areštuotą turtą yra vienas reikšmingiausių varžytynių procedūrų patobulinimų nuo 2013 m. pradžios, kai taip pat Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva varžytynės buvo perkeltos į elektroninę erdvę.
Lietuvoje antstoliai elektronines varžytynes įdiegė pirmieji iš kitų valstybių Baltijos regione.
Jau aštuntus metus internete vykstančios varžytynės yra ne tik patogesnės, bet ir visiškai skaidrios. Nesąžiningiems dalyviams nebeliko galimybių dar iki varžytynių pradžios susitikti už antstolio kontoros ribų tartis, kaip sumažinti parduodamo turto kainą.
Viešame interneto portale www.evarzytynes.lt skelbiami detalūs parduodamo skolininkų turto aprašymai ir pradinė turto kaina. Galimi pirkėjai, nuotoliniu būdu registruodamiesi portale koduotais vardais, iki varžytynių pabaigos siūlo savo kainas. Vėliau sistema atrenka dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą. Turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo internete ir pasirašo jį elektroniniu parašu. Dažnu atveju pirkėjas tampa turto savininku nė karto neapsilankęs antstolio kontoroje.
Dar vienas Lietuvos antstolių rūmų siūlomas turto realizavimo patobulinimas – suteikti galimybę realizuoti ne tik skolininkui priklausantį turtą, bet ir jo bendrasavininkiams priklausančią turto dalį, kai šie to pageidauja. Tai padėtų parduoti visą išvaržomą turtą už didžiausią kainą ir pritraukti dar daugiau galimų pirkėjų.
2018 m. Lietuvoje įvyko 1578 antstolių skelbtos varžytynės. Bendrame skolų išieškojimo procese turto realizavimas varžytynėse yra kraštutinė, retai taikoma priemonė: tik viena iš 1000 skolų padengiama įvykus varžytynėms. Antstoliai išnaudoja visas galimybes ir priemones, kad skola būtų išieškomos iš skolininko pajamų ar kitų lėšų.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(