Teisingumo ministras E. Jankevičius ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė
Po pusmečio įsigaliosiantis naujas antstolių veiklos įkainių reglamentavimas užtikrins skaidresnį skolų išieškojimą ir skatins palankesnį visuomenės požiūrį į priverstinio išieškojimo sistemą. Tačiau tikėtis visų norimo lankstaus ir patrauklaus skolų išieškojimo proceso galima tik kompleksiškai įgyvendinant dvi logiškai susijusias optimizavimo priemones – ribojant ne vien sprendimų vykdymo išlaidų dydžius, bet ir perteklinių vykdymo priemonių taikymo mastą.
Tai vasario 13 d. Teisingumo ministerijoje vykusios spaudos konferencijos metu akcentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė. Jos žodžiais, baigus derinti Teisingumo ministerijos parengtą Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimų projektą, lauks tolesni vykdymo proceso modernizavimo darbai.
„Jau šiuo metu išieškojimo proceso šalys gali jame dalyvauti nuotoliniu būdu. Todėl sveikiname Teisingumo ministerijos iniciatyvą teisės aktais paskatinti proceso dalyvius būti dar aktyvesnius. Bet mes turime kalbėti ir apie tai, kaip sutrumpinti skolos išieškojimo kelią ir atpiginti skolą,“– kalbėjo I. Karalienė.
Lietuvos antstolių rūmų vadovė akcentavo būtinybę mažinti skolų administravimo procedūrų apimtis, kadangi procesui užsitęsiant pradinė skola iki patekimo pas antstolį dažnu atveju padidėja net 5 ar 10 kartų. Išeitis – akivaizdžių skolų išieškojimą vykdyti be teismo sprendimo, pritaikant jau sukurtus ir veiksmingai veikiančius išieškojimo mechanizmus. Taip pat būtina mažinti biurokratizmą ir atsisakyti dalies šiuo metu privalomų procesinių išieškojimo veiksmų, kad padėtų skolų išieškojimą dar labiau atpiginti.
Mūsų skolų išieškojimo infrastruktūra yra viena moderniausių Europoje. Mes turime elektronines varytynes, turime elektroninę vykdomąją bylą, turime unikalią Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą. Reikia tik naudotis šiais privalumais ir antstolių sukaupta patirtimi,– sakė I. Karalienė.
Kaip pabrėžė I. Karalienė, antstoliai vykdo labai sudėtingas priverstinio pobūdžio funkcijas, kurios visame pasaulyje yra nepopuliarios. Tačiau dėl to negali būti menkinama jų reputacija. O grėsmės reputacijai šaltinis yra ir nepakankamai aiškus reglamentavimas. Viena vertus, įstatymas įpareigoja antstolį imtis visų priemonių kuo skubiau realiai įvykdyti sprendimą. Antra vertus, nėra reglamentuota, kiek konkrečių veiksmų antstolis turi atlikti išieškodamas skolą. Antstoliai taiko išieškojimo priemones individualiai ir kai kuriais atvejais tai vertinama kaip piktnaudžiavimas.
„Nors maždaug 5 tūkstančiams vykdomųjų bylų tenka tik vienas skundas dėl antstolių veiksmų, ir jis nebūtinai yra pagrįstas, mes vertiname kiekvieną skundą ir imamės skolų išieškojimo sistemos pokyčių atsižvelgdami ne tik į proceso dalyvių poreikius, bet ir į pareiškėjų skundus“,– akcentavo I. Karalienė.
Atsakydama į žurnalistų klausimus, kaip antstolių veiklos įkainių ribojimai paveiks antstolių pajamas, I. Karalienė pripažino, kad šios pajamos jau sumažėjo apie 30 proc. dėl 2018 m. gruodį įsigaliojusių Civilinio proceso kodekso pakeitimų, kuriais buvo sumažintos išskaitos iš skolininkų darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Vis dėlto, jos teigimu, negalima leisti sutrikdyti sprendimų vykdymo proceso, todėl antstolių pajamų tolesnė dinamika bus stebima ir apie visus pokyčius bus informuojama Teisingumo ministerija. Taip pat, sakė I. Karalienė, privalu išlaikyti skolininko ir išieškotojo interesų balansą, o tam reikalingi antstolių veiklos įkainius pagrindžiantys ekonominiai skaičiavimai.
„Neturint aiškaus ekonominio pagrindimo ir nustačius chaotiškus įkainius, gali sumažėti sprendimų vykdymo efektyvumas. Tai gali sukelti išieškotojams labai nepalankių pasekmių“,– pabrėžė I. Karalienė.
Šiuo metu Lietuvos antstoliai kreditoriams sugrąžina apie 35 proc. reikalaujamų skolų.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(