Archajišką informavimą registruotais laiškais pakeitus modernia elektronine komunikacija, skolų išieškojimo procesai taptų pigesni ir veiksmingesni. Jų kaina sumažėtų penktadaliu, o proceso dalyviai galėtų domėtis išieškojimo eiga ar teikti prašymus antstoliams bet kuriuo paros metu.
Balandžio 24 d. vykusios „Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ dalyviai pripažino, kad antstolių procesinių dokumentų įteikimo perkėlimas į elektroninę erdvę – artima perspektyva.
Lietuvos antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija rengia Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektą, kuriame siūloma keisti proceso šalių informavimo tvarką ir registruota pašto siunta informuoti tik apie pirminius vykdymo veiksmus. Taip asmenys būtų skatinami vis aktyviau dalyvauti elektroninėje vykdomojoje byloje. Tuo pačiu racionaliomis, pagrįstomis priemonėmis būtų mažinamos ir priverstinio išieškojimo išlaidos.
Atlikę skaičiavimus ir įvertinę procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą, nustatėme, kad 60 proc. atvejų proceso dalyviai negauna jiems siunčiamų popierinių dokumentų. Supratome, kad reikia tobulinti procesą, skatinant aktyviau naudotis jau sukurtais informaciniais kanalais ir juos toliau tobulinti,– kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus, Civilinio proceso kodekse jau dabar įrašyta nemažai subjektų, kuriems informacija siunčiama tik elektroniniu paštu. Tai advokatai, draudimo kompanijos, bankai ir t. t. Šitą sąrašą nuosekliai plėtojant, daugės ir sričių, kur jokių popierių nebeliks. „Manau, kad po 10 metų mes juoksimės iš šios laidos, nes niekam net klausimų nekils: nebus nei popierinių laiškų, nei vokų,“– kalbėjo prof. habil. dr. V. Nekrošius.
Kaip pastebėjo Lietuvos antstolių rūmų vadovė I. Karalienė, nors įstatymas įpareigoja proceso dalyvius būti aktyviais, šios pareigos skolininkai dažniausiai nepaiso. Todėl apie pirminius išieškojimo veiksmus proceso dalyvius ir toliau siūloma informuoti siunčiant registruotą pašto siuntą su įteikimu, o tais atvejais, kai laiško nepavyksta įteikti – paskelbti viešai portale antstoliai.lt . Tokiame pirminiame dokumente asmeniui būtų išaiškinama, kaip bus vykdomas procesas, kaip komunikuoti su antstoliu ir kokiu būdu prisijungti prie elektroninės vykdomosios bylos.
Lietuvos antstolių rūmųprezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev pripažino, kad Lietuvoje sukurtas išieškojimo procesas yra vienas moderniausių, tačiau procesinių dokumentų įteikimas šalims – vienas archajiškiausių, atkeliavęs iš sovietinių laikų, todėl jį būtina keisti. Tačiau reikiami technologiniai bei reglamentavimo sprendimai – nedidelės problemos palyginti su skolininkių piktnaudžiavimu, kai laiškai visai nepriimami ir tiesiog nenorima bendrauti. Sudėtinga surasti interesų pusiausvyrą tarp tų žmonių, kurie nori greito, pigaus ir efektyvaus proceso ir tų, kurie sistemingai piktnaudžiauja. „Nežinau, kaip tai galima teisės aktuose aprašyti, bet tai reali situacija. Žmogus turi 50 nesumokėtų baudų. Tai pažeidėjas, kuris gyvena iš pašalpų ir daro nuolatinius pažeidimus. Jis padaro 51 pažeidimą. Kiek mes jam turime siųsti visokių dokumentų su pranešimais, kad pradedame vykdyti 51 bylą jo atžvilgiu, kai tai visiškai neįdomu?“– retoriškai klausė I. Golubajev.
Advokatės A. Astrauskienės teigimu, praktikoje dažnai tenka susidurti su žmonėmis, kurie mano, kad nepriėmus antstolio laiško, negalės būti vykdomi priverstiniai vykdymo veiksmai. „Tai yra absoliuti iliuzija. Jeigu žmogus nepriima paštu siunčiamo laiško, seka kitas žingsnis – paskelbimas viešame portale. Jeigu nepriima dokumentų dėl j turto pardavimo, antstolis paskiria kuratorių. Tai tik pailgina ir pabrangina procesą, bet skola vis tiek būna išieškoma,“– aiškino A. Astrauskienė. Jos žodžiais, žmogui visada naudingiau komunikuoti su antstoliu ir žinoti, kokie veiksmai vykdomi jo atžvilgiu, negu nežinoti.
Advokatė A. Astrauskienė
Prof. habil. dr. V. Nekrošiaus nuomone, gerokai atpiginti išieškojimo procesą padėtų ir skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas. Didelė dalis antstoliams išieškoti pateikiamų skolų jau būna išaugusios po keletą kartų. Mat skolų išieškotojai supirkinėja skolas ir jas administruoja tol, kol sumos smarkiai padidėja ir tampa naudinga prisiteisti. „Čia yra „pilkoji zona“, kuri šiandien nereguliuojama. Turėtų būti nustatyta, kad privatiems skolų išieškotojams priteisiamos skolų administravimo išlaidos negali viršyti 5 ar 10 proc. skolos sumos“,– svarstė prof. habil. dr. V. Nekrošius.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(