Teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo procedūros Europos Sąjungos šalyse bus laipsniškai perkeliamos į elektroninę erdvę. Tai neišvengiama perspektyva, siekiant saugesnių, spartesnių ir pigesnių užsienio dokumentų įteikimo procedūrų.
Tokią poziciją birželio 20-21 dienomis Briuselyje vykusiame 75-ajame Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų susitikime suformulavo ES valstybių atstovai, aptarę teisminio bendradarbiavimo skaitmeninimo klausimus.
Pasak Lietuvos antstolių rūmams susitikime atstovavusios valdytojos Dovilės Satkauskienės, informacinės technologijos yra veiksmingiausias būdas spręsti dažniausiai pasitaikančias praktines problemas.
Jos padės ne tik tiksliau identifikuoti dokumento siuntėją, bet ir suteiks jam greitesnį grįžtamąjį ryšį, nes informacijos perdavimas elektroninės komunikacijos priemonėmis gali vykti realiuoju laiku.
Prieš pradėdamos diegti procedūrų skaitmenizavimo priemones, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 įgyvendinančios valstybės dar turės pasirinkti vieną iš dviejų tarptautinio skaitmenizavimo kelių: kurti bendrą centralizuotą informacinę sistemą ar susieti jau veikiančias nacionalines sistemas, užtikrinant saugų ir patikimą tarpvalstybinį keitimąsi informacija realiuoju laiku.
Skubiai spręstini praktiniai dokumentų įteikimo klausimai aptarti Lietuvos antstolių rūmų inicijuotame dvišaliame susitikime su Vokietijos Federalinio teisingumo biuro atstovu Europos teisminiame tinkle Nils Schröder.
Vokietija yra antroji pagal prašymų įteikti dokumentus gausą po Lenkijos. Didžioji dalis procedūrų užsitęsia Vokietijos siuntėjams vėluojant apmokėti už įteikimą. Pavyzdžiui, iš 2018 m. atsiųstų dokumentų laiku apmokėta tik už 11 proc. Pagal Reglamento reikalavimus dokumentai, už kurių įteikimą neapmokėta, turi būti grąžinami siunčiančiai valstybei. Todėl Lietuvos antstolių rūmai prieš grąžindami dokumentus elektroniniu paštu paragina siuntėjus sumokėti už įteikimą ir toks paraginimas dažniausiai būna veiksmingas.
Analogiška vėlavimo apmokėti problema buvo būdinga ir iš Lenkijos atsiunčiamiems dokumentams. Tačiau po 2018 m. surengto dvišalio susitikimo situacija pasikeitė: tinkamai įformintų dokumentų skaičius padidėjo apie 30 proc. Panašių gerų poslinkių tikimasi ir bendradarbiaujant su Vokietija.
Užsienio dokumentų įteikimo poreikis kasmet didėja. 2018 m. Lietuvos antstolių rūmuose gauti 344 prašymai įteikti dokumentus, o tai daugiau negu per dvejus ankstesnius metus (2016-2017 m. gauta 315 prašymų). Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims pernai sėkmingai įteikta 71 proc. gautų dokumentų. Dažniausios dokumentų neįteikimo priežastys: asmens neradimas siuntėjo nurodytu adresu, netikslus adresas, nenurodytas asmens kodas. Tokiais atvejais antstoliai siekia surinkti papildomą informaciją apie galimą asmens buvimo vietą. Tačiau dažnėja ir tokių atvejų, kai fiziniai asmenys būna išvykę iš Lietuvos ir nustatyti tikslios jų buvimo vietos nepavyksta.
Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip užsienio valstybių teisminius ir neteisminius dokumentus Lietuvoje priimanti institucija: administruoja gaunamus prašymus įteikti dokumentus, koordinuoja jų paskirstymą ir perdavimą antstoliams, renka ir sistemina statistinius duomenis apie gaunamus prašymus.
Lietuvos antstoliai įteikia užsienio teisminius ir neteisminius dokumentus nuo 2016 m. pradžios, kai perėmė dokumentų įteikimo funkciją iš apylinkių teismų. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos mūsų šalyje tai yra išimtinė antstolių funkcija, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių.
Dokumentai įteikiami pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Pagal Civilinio proceso kodeksą fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai įteikiami asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje. Dokumentai laikomi tinkamai įteiktais fiziniam asmeniui ir tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra – gyvenamosios vietos namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Šiais atvejais dokumento gavimo pažymoje nurodoma, kas priėmė dokumentą (vardas pavardė, ryšys su adresatu ar einamos pareigos). Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui, o kai raštinės nėra – kitam darbuotojui.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(