Iš Lietuvos antstolių daug ko gali pasimokyti net tik tokios narystės Europos Sąjungoje siekiančios valstybės kaip Ukraina, bet tokios senųjų demokratijų šalys kaip Vokietija.
Tai pastebėjimas, nuskambėjęs rugsėjo 19 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurioje diskutuota, kokio antstolio reikia šiuolaikinei valstybei.
„Mes dažnai kalbame apie teisingumą, apie teisės viešpatavimą, apie antikorupciją, bet iš esmės, padori valstybė prasideda nuo to, kad ji neleidžia atsirasti pernelyg netvarioms skoloms ir neleidžia išsisukti nuo skolų mokėjimo nesąžiningais būdais,“ – pabrėžė Ukrainoje įgyvendinamo Europos Sąjungos projekto „Pravo-Justice“ vadovas Dovydas Vitkauskas.
Jo žodžiais, Lietuvoje susiformavusias priverstinio skolų išieškojimo tradicijas galima būtų palyginti su informacinių technologijų bendrovės „Apple“ darbo principais, kai prioritetas teikiamas kompetencijai: nors „iPhone“ telefono dizainas ir koncepcija sukurta Kalifornijoje, Amerikoje, ant paties telefono parašyta, kad jis pagamintas Kinijoje. Kompanija „Apple“ koncentruojasi į savo kertinį biznį – dizainą – o visą kitą, perteklinę ir jai nebūdingą veiklą, perleidžia kitiems.
Taip yra ir Lietuvoje, kur valstybė priverstinio skolų išieškojimo funkcijas patikėjo kompetentingiems profesionalams – privatiems antstoliams.
ES projekto „Pravo-Justice“ vadovas D. Vitkauskas
„Jeigu mes kalbame apie teismų darbą, tai jų darbas yra išspręsti ginčą. Bet surasti ir grąžinti priteistus pinigus – tai jau visai kitas darbas, kuriam reikia kitokios kompetencijos ir kitokio valdymo. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, atiduoti sprendimų vykdymą privačioms tarnyboms, tokioms kaip antstoliai. Ir tas principas puikiai veikia“, – kalbėjo D. Vitkauskas.
Savo teiginius D. Vitkauskas argumentavo skolų išieškojimo rezultatų palyginimu: Vokietijoje, kuri yra 20 kartų didesnė už Lietuvą, skolų gražinama tik 6 kartus daugiau.
Pasak D. Vitkausko, vokiečių sprendimų vykdymo tarnyboms vertėtų pasidomėti Lietuvos patirtimi. Vokietijoje „iPhone“ principo nėra, ten skolas išieško teismų įgalioti atstovai ir štai tokio darbo rezultatas: skolų išieškojimo rezultatai keliolika kartų prastesni, negu Lietuvoje.
Lietuvos antstolių patirtimi šiuo metu aktyviai domisi Ukraina, kur privačių antstolių institutas pradėtas kurti tik prieš dvejus metus.
Lietuvos antstolių prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė sakė besidžiaugianti, kad Lietuvos antstolių patirtis gali būti naudinga tokiai didelei valstybei kaip Ukraina, turinčiai daugiau kaip 40 mln. gyventojų. Šiuo metu į Lietuvą atvykę Ukrainos kolegos domisi antstolių savivaldos organizavimo, Antstolių garbės teismo veiklos klausimais, pateikia daug klausimų apie sprendimų vykdymo perkėlimą į elektroninę erdvę. Pasak I. Karalienės, labai malonu, kad Lietuvos antstoliai į visus Ukrainos kolegų klausimus turi atsakymus.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė ir teisingumo viceministras Ž. Plytnikas
Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), elektroninės varžytynės – tai pirmosios inovacijų kregždės, dėl kurių Lietuvos antstolių patirtis tapo svarbi užsienio kolegoms. Tačiau procesų modernizavimas tęsiasi ir dabar jau kalbama apie visiškai elektroninę vykdomąją bylą, apie visų proceso šalių dalyvavimą išieškojimo procese nuotoliniu būdu, pabrėžė I. Karalienė.
„Matydami praktinę situaciją, kai pašto kurjeriams pavyksta įteikti tik apie 40 proc. antstolių siunčiamų procesinių dokumentų, mes suprantame, kad vykdymo procedūras būtina optimizuoti ir nesikoncentruoti vien tik į fizinį dalyvavimą. Žmonės yra pasiruošę dalyvauti elektroninėje byloje, tik reikia juos paskatinti,“– sakė I. Karalienė. Ji pristatė Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, kad registruotąja pašto siunta būtų siunčiamas tik pirminis antstolio dokumentas, o vėliau asmuo susipažintų su procesiniais dokumentais jau elektroninėje erdvėje. Tai padėtų atpiginti išieškojimo procesą, jis taptų dar greitesnis ir efektyvesnis.
Kitas būdas priartinti antstolių paslaugas prie žmonių – optimizuoti santykinai nedidelių ir neginčijamų (pavyzdžiui, neviršijančių 5000 Eur) skolų išieškojimą, suteikiant antstoliams galimybę savarankiškai išduoti vykdomuosius dokumentus dėl tokių skolų išieškojimo. Tokios funkcijos priskyrimas antstoliams sudarytų galimybę kreditoriams greičiau ir paprasčiau išsiieškoti skolas supaprastinta tvarka, nesikreipiant į teismą. Mažėjant teismų darbo krūviui, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos.
Apžvelgdamas artimiausius skolų išieškojimo sistemos tobulinimo darbus, teisingumo viceministras Žilvinas Plytnikas pripažino poreikį dar labiau plėtoti elektroninių priemonių taikymą, kad antstolių darbas būtų dar efektyvenis, o skolininkai patirtų kuo mažiau išlaidų. Šiuo tikslu bendradarbiaujama su Valstybės įmone Registrų centru, pasirašomos sutartys su Sodra, kad duomenų apie skolingus asmenis paieška būtų paspartinta ir centralizuota.
D. Vitkauskas pripažino, kad Ukraina labai skiriasi nuo Lietuvos ne tik savo dydžiu, bet ir žmonių požiūriu į finansinę veiklą ir į skolų susidarymą. Todėl čia pradėta nuo eksperimento, kai kartu veikia ir privatūs antstoliai, ir valstybės išlaikomi antstoliai. Vis dėlto privačių antstolių darbo rezultatai jau dabar yra 3-4 kartus geresni, tad dabartinė Ukrainos teisingumo ministerijos vadovybė turi viziją visą valstybinę tarnybą palaipsniui privatizuoti.
Pasak D. Vitkausko, Ukrainoje jau keletą metų kalbama ir apie įdiegimą sistemos, kuri būtų panaši į Lietuvoje sukurtą piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą – PLAIS. Jo žodžiais, šią Lietuvoje sukurtą technologinę inovaciją bando kopijuoti ne tik Ukraina, bet ir visas progresyvus pasaulis. Tai puiki sistema, kuri, automatizuotai taiko apribojimus skolininkų sąskaitoms kredito įstaigose, paskirsto lėšas kreditoriams ir tokiu būdu padeda įvesti labai daug finansinės disciplinos.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(