Spalio 24 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ aptartos dvi iniciatyvos, skatinančios žmones aktyviau konsultuotis su teisininkais.
Viena – teisėkūrinė, kai aktyvesnį skolininko ir antstolio dialogą siekiama paskatinti įstatymo pakeitimais. Kita – profesinė, kai siūlomos nemokamos konsultacijos visiems, kam reikia nešališkos nuomonės ar patarimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos teisės dienos proga spalio 25 d. daugelis Lietuvos teismų kviečia nemokamai pasikonsultuoti su patyrusiais teisininkais, tarp jų – ir su antstoliais.
Kaip akcentuota laidoje, nors Lietuvos antstolių kontorose kasdien aptarnaujama apie 1830 intersantų, toli gražu ne visi nusiteikę dalykiškam bendravimui. Dalis ateina tik pykčio išlieti. O dar daugiau antstolius tiesiog ignoruoja būdami įsitikinę, kad iš jų nieko gero nesužinos.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario, antstolio Vitalio Milevičiaus, galbūt kai kuriems žmonėms paprasčiau ateiti pasikonsultuoti į teismus, kaip į neutralią aplinką, negu eiti į antstolio kontorą.
Kita vertus, kartais noras spręsti savo problemas tik deklaruojamas. Tokią išvadą antstolis iliustravo konkrečiu pavyzdžiu. Vienas skolininkas skundėsi negalintis mokėti vaikams priteisto išlaikymo, nes niekur nerandantis darbo. Pasikabėjus su „Senukų“ tinklo vadybininkais, jam pasiūlyta ten įsidarbinti. Tačiau, paskambinus į bendrovę po keleto dienų paaiškėjo, kad tas žmogus taip ir nebuvo atėjęs kalbėtis dėl darbo.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis V. Milevičius ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėja prof. E. Tamošiūnienė
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė klausytojams pristatė siūlomus Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kuriuose būtų įtvirtinti nauji skolininkų motyvacijos aktyviau bendradarbiauti su antstoliais mechanizmai.
Parlamentarės žodžiais, esminis projekto rengėjų interesas buvo padėti žmonėms, o tuo pačiu – palengvinti teismų bei antstolių darbą. Vienas iš siūlymų – suteikti teisę antstoliams be teismo dalyvavimo iki 6 mėnesių sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ar atidėti skolos išieškojimą tais atvejais, kai skolininkas suserga arba dalyvauja stacionarioje reabilitacijos programoje.
„Visa tai dabar sprendžiama teismuose. Tai ir pačiam žmogui laiko gaišinimas, ir teismų darbo krūvis didėja“,– sakė R. Šalaševičiūtė, pabrėždama, kad siūlymas siejamas su svarbiomis priežastimis. Jos žodžiais, jeigu iš tikrųjų žmogus nori tą skolą gražinti, bet susiklosto nepalankios aplinkybės šeimoje, jis gydosi nuo priklausomybės ligų, tai galėtų būti priežastis antstoliui atidėti skolos grąžinimą.
Dar vienas siūlymas – nuo 5 iki 3 metų sutrumpinti vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminą, kad savo teisėmis piktnaudžiaujantys kreditoriai negalėtų didinti reikalaujamų skolų sumų, ilgai skaičiuodami palūkanas ir administravimo mokesčius.
Administracinių baudų nesumokėjusius skolininkus Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama paskatinti atlikti viešuosius darbus. Siūloma nustatyti, kad pažeidimus padarę ir valstybės paramą gaunantys asmenys, atsisakę atlikti viešuosius darbus ir (ar) visuomenei naudingą veiklą, galėtų naudotis ribota valstybės parama. Susidarius tokioms aplinkybėms, siūloma numatyti galimybę išieškoti baudas iš išskaityti 10 proc. skolininko gaunamų pajamų, viršijančių minimalių vartojimo poreikių dydį.
Mes turime apie 500 tūkst. skolininkų, kurie yra nesumokėję baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už smulkų chuliganizmą ir t. t. Ir blogiausia tai, kad daugelis jų žino: praeis keli metai, ir tos skolos bus nurašytos kaip beviltiškos. Tai ir paskatinto siūlyti Civilinio proceso kodekso pakeitimą“,– aiškino parlamentarė R. Šalaševičiūtė.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos prof. Egidijos Tamošiūnienės požiūriu, siūlomi įstatymo pakeitimai yra vieno iš civilinio proceso tikslų – sutaikinimo – tęsinys.
„Teigiamai vertinu šią iniciatyvą, nes ji duoda aiškų signalą, kad mes neskatiname nemokėti skolų. Mes skatiname skolas mokėti, mes pasakome kad skolų mokėjimo neišvengsime. Bet jeigu yra priežasčių, kurios trukdo tas skolas mokėti, tai valstybė ateina į pagalbą ir pasiūlo galimybes atidėti arba išdėstyti skolos mokėjimą“,– apibendrino prof. E. Tamošiūnienė. Ji taip pat pridūrė, kad tiesiogiai kreipiantis į antstolį klausimas būtų išsprendžiamas greičiau, nes teismuose procesai yra ilgesni ir sudėtingesni. O skolininkų ir kreditorių galimybės ginti savo teises teisme taip pat išliktų, kadangi antstolio veiksmus būtų galima apskųsti teismui.
Į klausimą, ar pasieks tikslą siūlymas administracines baudas leisti išieškoti iš skolininkams mokamų pašalpų, teisėja prof. E. Tamošiūnienė atsakė mananti, kad įstatymo pakeitimai būtų daugiau drausminanti, prevencinė priemonė. Žmonės, kurie daro administracinius pažeidimus ir tuo pačiu yra remiami valstybės, būtų skatinami įvertinti, kokios neigiamos pasekmės jų laukia. Nes akivaizdus dalies asmenų įsitikinimas, kad valstybės pareiga juos remti, o jie valstybei jokių pareigų neturi.
„Daug situacijų, kai pašalpas gaunantys asmenys jas kaupia. Vadinasi, kasdieniams poreikiams jos nėra naudojamos. Jeigu po šešis mėnesius nėra pašalpos panaudojamos, tai, turbūt, irgi yra įrodymas kad asmenys turi pajamų pragyvenimui, ir matyt, tuo pačiu yra įrodymas, kad gali ir baudas susimokėti“,– svarstė prof. E. Tamošiūnienė.
Seimo narių R. Šalaševičiūtė ir A. Palionio inicijuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606, 627, 693, 736, 738, 739 ir 747 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1319(4) turėtų būti svarstomas Seimo rudens sesijoje.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(