Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) inicijuojamu Pasauliniu skaitmeninio turto vykdymo kodeksu siekiama paspartinti kūrimą praktinių išieškojimo instrumentų iš įvairių skaitmeninės nuosavybės rūšių.
Apie tai, kaip įvairių šalių antstoliams neatsilikti nuo skaitmeninių pokyčių, diskutuota lapkričio 26-29 dienomis Paryžiuje vykusios UIHJ nuolatinės tarybos metu.
„Skaitmeninė teisinės sistemos raida turėtų būti vertinama ne tik kaip iššūkis, bet ir kaip galimybė kokybiškai atnaujinti antstolio profesiją ir iškelti ją į priešakines pozicijas“, – pabrėžė UIJH prezidentas Marc Schmitz.
Jo žodžiais, kadangi pasaulinė interneto raida per pastaruosius 30 metų suformavo naują turto rūšį – skaitmeninį turtą – išieškojimas iš skaitmeninės nuosavybės artimiausiu metu turėtų tapti įprasta antstolių praktika. Skaitmeninė nuosavybė – tai ne tik bitkoinai ar kitos kriptovaliutos, bet ir internetinės ar investicinės sąskaitos (pvz., „PayPal“, „Revolut“), elektroninio pašto adresai, socialinių tinklų („Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir kt.) paskyros, interneto domenai. Visa tai gali turėti ne tik asmeninę, bet taip pat ir istorinę ar ekonominę vertę. Pavyzdžiui, oro linijų suteikiamos mylios ar viešbučių lojalumo taškai turi aiškią ekonominę vertę, nes juos galima naudingai iškeisti į nemokamus skrydžius, nemokamą nakvynę viešbučiuose ir pan.
UIHJ prezidentas M. Schmitz pripažino, kad įstatymų leidybos procesai atsilieka nuo technologinių pokyčių, todėl antstoliams įvairiose šalyse svarbu ieškoti naujo, teisines tradicijas peržengiančio požiūrio ir siekti reikiamų susitarimų su informacinių technologijų pramone. Pasaulinis skaitmeninio turto vykdymo kodeksas kaip tik ir turėtų suformuoti gaires nacionalinių teisės aktų kūrimui ir taikymui.
„Internetas nepaiso sienų ir nesąžiningiems skolininkams suteikia daug galimybių išvengti savo įsipareigojimų. Todėl veiksmingam teisingumui užtikrinti būtinas visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas pasauliniu lygiu,“– sakė M. Schmitz.
Lietuvos antstolių rūmams renginyje atstovavusios valdytojos Dovilės Satkauskienės teigimu, šis tarptautinis forumas taip pat suteikė galimybę įvertinti Lietuvos sprendimų vykdymo sistemos gebėjimus tarptautiniu mastu.
Lietuvos antstoliai ne tik neatsilieka nuo traukinio, bet ir sparčiai juda į priekį išieškojimo iš skaitmeninės nuosavybės srityje,– pastebi D. Satkauskienė.
Nuo 2019 m. spalio pabaigos Lietuvos antstoliai ir valstybinės įstaigos jau gali prieiti prie mokėjimų bendrovės „Revolut Payments“ klientų sąskaitų, nes ši bendrovė prisijungė prie Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS). Nurodymus dėl lėšų išieškojimo per PLAI sistemą dabar jau galima pateikti į daugiau nei 90 kredito įstaigų. Pasak D. Satkauskienės, tikimasi, kad ateityje Lietuvos antstoliai turės galimybę ne tik apriboti pinigų pervedimo operacijas per įvairias „Fintech“ įmones, bet ir panaudoti šias lėšas skoloms dengti.
Kitas svarbas UIHJ nuolatinės tarybos diskusijų objektas buvo tarptautinių gairių dėl prievartos prieš antstolį nenaudojimo suformavimas. Šis UIHJ dokumentas svarbus visoms organizacijos narėms, kadangi priverstines teisines funkcijas vykdantys antstoliai susilaukia išpuolių visame pasaulyje. Lietuvos antstolių rūmai per nepilnus 16 metų yra užfiksavę 146 išpuolius ir incidentus, susijusius su antstolių veikla.
UIHJ šiuo metu vienija antstolius ir teismo pareigūnus iš 93 pasaulio šalių. Lietuvos antstolių asociacija šiai tarptautinei organizacijai priklauso nuo 2001 metų.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(