Grįžti atgal

Moldovos antstolių pažanga: nors rezultatai akivaizdūs, juos pamatuoti sunku

Moldovos antstolių pažanga: nors rezultatai akivaizdūs, juos pamatuoti sunku

2010 m. reformuotos liberalios Moldovos antstolių sistemos pranašumas lyginant su buvusia teismo antstolių sistema jau niekam nekelia abejonių. Šiandienos iššūkiai – suformuoti aiškius privačių antstolių veiklos efektyvumo matavimo kriterijus ir toliau modernizuoti skolų išieškojimo procedūras.

Apie galimus šių uždavinių sprendimus diskutuota kovo 2-3 dienomis Moldovos sostinėje Kišiniove vykusiame Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) ekspertų susitikime su Moldovos antstolių nacionalinės sąjungos, Moldovos teisingumo ministerijos bei kitų šalies institucijų atstovais. Renginyje taip dalyvavo Europos Tarybos bei Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos atstovai. Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė kartu su CEPEJ ekspertais iš Prancūzijos, Nyderlandų bei Rumunijos susirinkusiems pristatė sprendimų vykdymo tobulinimo kelius ir būdus.

Anksčiau 42 mln. lėjų (2,13 mln. eurų) kasmet iš valstybės reikalavusi Moldovos antstolių sistema dabar ne tik nieko nekainuoja mokesčių mokėtojams, bet ir papildo biudžetą antstolių sumokamais mokesčiais. Skundų dėl antstolių veiksmų skaičius sumažėjo apie 12 kartų: nuo 5000 iki 420 per metus. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad svarbu įvertinti procedūrų efektyvumą ir pagal detalesnius parametrus.

 

Antstolių veiklos efektyvumui matuoti netinka plačiai vartojami standartai, pagal kuriuos matuojamas darbuotojų produktyvumas įprastame versle. Mums nepakanka atliekamų veiksmų rezultato ir jų atlikimo kainos santykio. Juk antstolio veiklos rezultatai dažnu atveju priklauso ne tik nuo paties antstolio profesionalumo, bet ir nuo daugelio kitų socialinių bei politinių veiksnių. Tarp jų – teisinis procedūrų reguliavimas, skolininkų finansinė padėtis, o kartais netgi skolininkų gera valia,– renginio metu akcentavo D. Satkauskienė.

Savo įžvalgas ji pristatė pranešime „Vykdymo procedūrų kokybė ir išieškojimo efektyvumas: ar tai misija įmanoma?“

Jos žodžiais, valstybių valdžios institucijų ir antstolių veiklos orientyrai išvardinti Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec(2003)17 dėl sprendimų vykdymo bei 2009 m. CEPEJ gairėse geresniam šios rekomendacijos įgyvendinimui. Tai žmogaus teises atitinkantis, maksimaliai greitas sprendimo realizavimas su mažiausiomis finansinėmis bei laiko sąnaudomis, su skaidriomis ir aiškiomis procedūromis. Laikantis šių prioritetų, tenka ugdyti ne tik skolų išieškojimo sistemoje dirbančių asmenų profesinius gebėjimus, bet ir automatizuoti kuo daugiau veiksmų, pasitelkiant informacines technologijas.

Pasak D. Satkauskienės, sėkmės pavyzdžiu Lietuvoje galima laikyti 2013 m. sukurtą e. varžytynių platformą. Ši sistema visiems laikams užbaigė nuolatinių varžytynių manipuliacijas siekiant įsigyti turtą dirbtiniu būdu sumažinta kaina. Skolininkų turto varžytynės Lietuvoje dabar visiškai skaidrios, patogios potencialiems pirkėjams ir gerokai pigesnės už ankstesnes varžytynes, į kurias tekdavo atvykti fiziškai. Išsiplėtus dalyvių ratui, turtas parduodamas už didesnę kainą, o tai labai svarbu užtikrinant skolininko interesus. Per 2019 m. antstoliai paskelbė 4 985 varžytynes, 1 380 varžytynių įvyko – turtas buvo parduotas.

Artimiausias skolų išieškojimo modernizavimo sprendimas Lietuvoje startuos šių metų liepą, kai įsigalios Civilinio proceso kodekso pakeitimai, leidžiantys perkelti į elektroninę erdvę antstolių kontorų ir išieškojimo proceso dalyvių komunikaciją. Antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams galės būti įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis. Lankstesnė proceso dalyvių informavimo tvarka padės taupyti ir antstolių kontorų, ir proceso dalyvių lėšas: siunčiant mažiau procesinių dokumentų, su proceso dalyviais bus daugiau bendraujama tik elektroninių ryšių priemonėmis.

Moldovos antstoliai  varžytynes iki šiol rengia „susirinkimo būdu“, jose tebekaukši varžytynių plaktukas. Tačiau Moldovos antstolių nacionalinė sąjunga siekia kuo platesnio informacinių technologijų pritaikymo visoms skolų išieškojimo procedūroms.

Moldovos antstolių nacionalinės sąjungos atstovų teigimu, e. varžytynių sistema yra vienas iš svarbiausių organizacijos tikslų. Moldovos privačių antstolių iniciatyva taip pat planuojama sukurti ir įdiegti vykdomųjų bylų administravimo informacinę sistemą, kuri palengvintų ne tik antstolių darbą, bet ir padėtų  proceso šalims stebėti vykdymo procesą ir aktyviai jame dalyvauti. Moldovos kolegų analizuojant Moldovos antstolių veiklos sudedamąsias dalis, pastebima, kad labai daug laiko užima netiesioginiai sprendimų vykdymo darbai ir įvairių procedūrų administravimas. Moldovos teisingumo ministerija užtikrina palaikysianti visus privačių antstolių institutą plėtojančius projektus.

Šiuo  metu Moldovoje veikia 165 privatūs antstoliai, antstolių kontorose yra sukurta 300 darbo vietų. Antstoliai vykdo ne tik priverstinio pobūdžio funkcijas, bet ir teikia privačias teisines paslaugas: klientų užsakymu konstatuoja faktines aplinkybes, teikia mediacijos paslaugas ginčų šalims ir kt.

SEKITE MUS FACEBOOK!

Grįžti atgal