Karantino metu suspenduotos bankroto inicijavimo procedūros, bankų paskelbtas moratoriumas kreditų grąžinimui, taip pat ir Vyriausybės lengvatos atidedant kai kuriuos mokesčius yra tik laikini palengvinimai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems žmonėms ir įmonėms.
Tiems, kurių pajamos po karantino bus radikaliai sumažėjusios, dabar atidėti įsipareigojimai rudenį gali virsti nepakeliama našta, todėl savo prievolių ir jų vykdymo būdų nereikėtų pamiršti. Tai akcentuota gegužės 21 d. vykusioje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurios metu skolas už karantino širmos apžvelgė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ vadovaujanti partnerė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Pasak D. Satkauskienės, ruošiantis grįžti į laikotarpį po karantino vertėtų atnaujinti svarstymus dėl galimybės antstoliui pačiam spręsti išskaitų iš skolininko pajamų mažinimo ar mokėjimų atidėjimo klausimus.
„Šiuo metu antstolis privalo vykdyti išieškojo valią. Jeigu išieškotojas nesutinka, antstolis negali be papildomo teismo sprendimo sušvelninti priverstinio išieškojimo net ir tais atvejais, kai akivaizdu, kad skolininkas patiria finansinių sunkumų dėl karantino“,– kalbėjo D. Satkauskienė. Ji priminė, kad šia tema Lietuvos antstolių rūmai jau ne kartą yra diskutavę su įstatymų leidėjais ir Teisingumo ministerijos atstovais, tačiau bendro sutarimo nepavyko rasti.
„Pripažįstant, kad po pandemijos skolų gali daugėti, galbūt turėtume grįžti ir prie siūlymų supaprastinti skolų prisiteisimo procesus. Tarkime, skolas iki 2 tūkst. ar iki 5 tūkst. eurų antstoliai galėtų pradėti išieškoti be teismo sprendimo, jeigu skolininkas nepareikštų prieštaravimų,“– sakė D. Satkauskienė. Jos žodžiais, toks procesas būtų paprastesnis ir pigesnis: juk kreipimasis į teismą kainuoja ir laiko, ir pinigų.
Šiuo metu skolų išieškojimo procesai yra akivaizdžiai sulėtėję, nes realus išieškojimas tampa praktiškai neįmanomas tais atvejais, kai žmonės netenka darbo arba išleidžiami į prastovas arba kai skolų turinčios įmonės dėl karantino apribojimų negali vykdyti savo veiklos. Tačiau D. Satkauskienė minėjo esant ir tokių atvejų, kai karantinu naudojamasi kaip pretekstu nevykdyti savo prievolių. Pavyzdžiui, vienas nuomininkas yra įsigudrinęs ne tik nemokėti nuomos mokesčių, bet ir neišsikraustyti iš užimtų patalpų. Priimtos jau trys analogiškos teismų nutartys dėl priverstinio iškeldinimo, paskutinė – šių metų kovo 13 d. Kadangi kovo 16 d. paskelbtas karantinas ir iškeldinimo procedūrą antstoliui teko atidėti, minėtas asmuo ir toliau sėkmingai naudojasi nuomotojo turtu, už tai nieko nemokėdamas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento V. Sutkaus teigimu, verslo skolų skaičius kol kas nėra dramatiškai pasikeitęs, kadangi pora karantino mėnesių dar per trumpas laikotarpis tokiems pokyčiams. Tačiau, jo žodžiais, kelia rūpestį skolų kaupimasis. „Dabar turime tokį santykinai ramų laikotarpį. Bet daugumos paramos priemonių ir mokesčių atidėjimo terminai matuojami ne metais, o mėnesiais. Ateis ruduo, ir tada gali atsitikti taip, kaip turistiniame žygyje, kai tau staiga uždeda kuprinę su 100 kg. akmenų. Tie, kurie stipresni, jie galbūt ir toliau eis, o kai kas gal ir nepaneš“,– vaizdžiai lygino V. Suktus.
Paklaustas, kaip valdžia galėtų labiau prisidėti prie suirutės mažinimo, V. Sutkus akcentavo, kad į „komą“ ar „mirtininkų“ stovyklą nepateks tiek įmonių, kiek jų pavyks išgelbėti. Todėl norėtųsi Vyriausybės ryžto, kad tomis priemonėmis, kurios yra priimtos ir patvirtintos, būtų galima pasinaudoti be perteklinių reikalavimų. „Mes apklausėme daugiau kaip 200 įmonių, kaip jos naudojasi paramos verslui paketu, ar žino apie jį. Paaiškėjo, kad informacijos apie parmos priemones užtenka, bet pasinaudoti ta parama pernelyg sudėtinga dėl biurokratinių apribojimų. Štai tokia yra realybė,“– apibendrino V. Sutkus.
Advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ vadovaujanti partnerė D. Ušinskaitė-Filonovienė taip pat pripažino, kad santykinė šio laikotarpio ramybė, kai naujų bankroto procesų gerokai mažiau, negu buvo pernai pavasarį, yra laikina. Ši ramybė turi aiškų įstatyme įvardintą pabaigos tašką – trys mėnesiai po karantino pabaigos. Tada nemokumo procesų skaičius neabejotinai išaugs. Pašnekovė sakė esanti tikra, kad paslaugų sektoriuje nemokumo procesai bus inicijuojami daugiau kaip 50 proc. įmonių.
Paprašyta palyginti dabartinę krizę su 2008-2009 m. krize, D. Ušinskaitė-Filonovienė akcentavo, kad pasiruošimas krizei šiuo metu yra kur kas geresnis: kaip ten bebūtų, ji yravaldoma, skirtingai nuo buvusio sunkmečio, kai problemos valstybę užklupo nepasiruošusią. „Pokyčių tikrai yra, bet galioja ir klasikiniai dalykai: jei nėra pinigų, reikia užsidaryti. Jie niekur nedingo, tiktai persikėlė iš statybų sektoriaus, iš nekilnojamojo turto sektoriaus, kuris dabar yra sustiprėjęs, į paslaugų sektorių, kuris visada gyveno nuo algos iki algos“,– kalbėjo D. Ušinskaitė-Filonovienė.
Ji sakė pastebėjusi įdomią tendenciją, kad šios krizės metu, taip pat kaip ir praėjusios, atsiranda daugiau bylų dėl akcininkų tarpusavio ginčų: akcininkai reiškia pretenzijas vieni kitiems ir reiškia pretenzijas vadovybei. Iš esmės – tai pretenzijos dėl blogo vadovavimo ir blogo išlaidų planavimo.
„Tai tiesiog nerimo išraiška. Žmonės linkę kažką daryti, ypač versle. Kai esi aktyvus verslininkas ir kai nežinai, ką daryti, reikia pradėti ginčytis su kitus akcininku. Didžioji dalis ginčų kyla arba eskaluojami dėl nerimo „Ką daryti?“, kurį lietuviai dažnai supranta kaip klausimą, „Kas kaltas?“,– sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(