Lietuvos antstolių rūmų siūlymą įvesti privalomą poteisminę mediaciją šeimos bylose palaiko mediatorių bendruomenė ir teismų atstovai. Jeigu šiai idėjai pritartų ir politikai, tai naujoji tvarka sėkmingai galėtų startuoti jau nuo 2021 m. liepos 1 dienos.
Tokios išvados ir prognozės išsakytos spalio 28 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurioje dalyvavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ir Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas bei VšĮ biuro „Pactum” vadovė, mediatorė Odeta Intė.
„Siūlymas įvesti privalomą poteisminę mediaciją šeimos bylose kilo įvertinus antstolių patirtį ir pakankamai sėkmingus mediacijos rezultatus sprendžiant ikiteisminius ir teisminius ginčus“,– pristatydama idėją sakė I. Karalienė. Jos žodžiais, antstoliai savo veikloje netiesiogiai taiko mediaciją – kalbasi su šalimis, ieško taikių sprendimų būdų, – tačiau nesant teisinio reguliavimo, jų „rankos yra surištos“. O vykdomosios bylos dėl bendravimo su vaikais ir tvarkos pažeidimais – pačios sudėtingiausios.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė
Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės, teismų patvirtintose taikos sutartyse dažnai labai detaliai apibrėžiama, kaip bus bendraujama, kaip bus tenkinami kasdieniai vaiko poreikiai. Surašoma po 15-20 sąlygų ir tėvai dėl visko sutaria. Bet, laikui bėgant, aplinkybės keičiasi, pasikeičia vaiko poreikiai, ir vėl kyla ginčas. Kartais būna nevykdoma tik viena kuri sąlyga: pavyzdžiui, tėtis nebegali pasiimti vaiko iš darželio tą pačią valandą, kaip tai darydavo prieš trejus metus. Tada priešinga ginčo šalis pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui ir prašo kontroliuoti sutartyje nustatytų sąlygų vykdymą. Ir formaliai antstolis turi kreiptis į teismą, kad teismas skirtų baudą už teismo sprendimo nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Antstolių nuomone, kur kas geresnių rezultatų tokiais atvejais duotų mediacija, nes tai suteiktų galimybę šalims pradėti bendradarbiauti ir suderinti bendravimo su vaiku sąlygas be papildomo teismo sprendimo.
Mediatorių bendruomenė labai palaikytų šitą Antstolių rūmų iniciatyvą,– akcentavo mediatorė O. Intė
Jos teigimu, bet kurį teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku galima pavadinti tam tikru taisyklių rinkiniu, pagal kurį šeima turi išmokti gyventi. Bet gyvenimas – tai ne taisyklių rinkinys. Labai dažnai atsiranda tam tikrų aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso, ir jeigu nėra normalaus susikalbėjimo, o yra tik labai trapi tarpusavio pagarba, tai, pasikeitus aplinkybėms, kyla daug naujų iššūkių.
VšĮ biuro „Pactum” vadovė, mediatorė O. Intė
O. Intė pripažino, kad šeimų konfliktus ypač paaištrino karantinas, tačiau turbūt nebūtume radę nei vieno teismo sprendimo ar taikos sutarties, kur būtų iš anksto aptarta sąlyga, kaip bus bendraujama su vaiku per karantiną. Tokiais atvejais tėvai nukreipia akis į antstolį ir laukia kažkokio sprendimo. Ir būtent mediacija čia būtų geriausia išeitis, nes mediatorius lyg navigatorius veda tą „siūbuojantį laivą“ kažkuria kryptimi ir gali padėti suprasti, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, Teisminės mediacijos komisijos pirmininko A. Driuko požiūriu, Lietuvoje gali būti pritaikomi visi trys mediacijos būdai – ikiteisminė, teisminė ir poteisminė mediacija – todėl įstatymų leidėjas galėtų įtvirtinti juos visus. Mediacija gali būti naudinga sprendžiant įvairiausių sričių ginčus, nors ji populiariausia ir dažniausiai taikoma sprendžiant būtent šeimos ginčus.
„Aš pats turiu mediatoriaus patirties ir galiu patvirtinti: kai žmonės pasiekia susitarimą, jie būna labai patenkinti, satisfakcija yra vienareikšmė. Žmonės ir dėkoja, ir patys apsikabina, ir netiki, kad jiems pavyko“,– pasakojo teisėjas ir mediatorius A. Driukas.
Anot jo, svarbiausias teisminės mediacijos privalumas – kad šalys yra proceso šeimininkės, teismo sprendimas yra jų pačių sprendimas. Tokį sprendimą ir vykdyti būna lengviau, ir poteisminių procedūrų prireikia mažiau. Dar labai svarbu, kad mediacijos metu galima priimti individualų sprendimą. Juk šiaip ieškiniai, priešieškiniai yra formalūs, strategijomis paremti dokumentai. O mediacijos metu šalys priima individualų sprendimą, pačios pasirenka, koks grafikas joms palankiausias. „Joks teismas palankiausio abiem šalims grafiko nesugalvos, nes taikomi tam tikri šablonai. Ir gali būti, kad nei viena, nei kita šalis nebus patenkinta sprendimu, nors teismas bus viską padaręs pagal įstatymo raidę“,– kalbėjo A. Driukas
Teisėjo pastebėjimu, ginčų sprendimo kultūra Lietuvoje po truputį gerėja, todėl daugėja ir atvejų, kai po mediacijos sesijos žmonės išeina su taikos sutartimi. Apie 50 proc. mediacijos taikymo atvejų pasiekiama gero rezultato. Todėl labai svarbu mediaciją taikyti kuo masiškiau ir ilgainiui tai turėtų tapti įprasta mokama paslauga.
„Yra nuomonė, kad tai, kas nemokama, yra pigu ir nuvertinama. Kai mes einame pas odontologą ar naudojamės advokato paslaugomis, mes už jas susimokame. Reikėtų suvokti, kad mediacija taip pat yra paslauga, ir už ją reikia susimokėti, tai neturi būti visai visuomenei našta. Taip, išimtiniais atvejais valstybė turi paremti kai kuriuos asmenis, tačiau didžiąja dalimi mediacijos paslaugos turėtų būti mokamos“,– apibendrino teisėjas ir mediatorius A. Driukas.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės, antstolės I. Karalienės vertinimu, nesant prieštaravimų inicijuoti reikiamą įstatymo pataisą ir įtvirtinti privalomą poteisminę mediaciją šeimos ginčų šalims nebūtų sudėtinga. Rezultatas tikrai būtų teigiamas: teismui beliktų tik patvirtinti mediacijos procese modifikuotą sutartį ir mes turėtume gerą sprendimą be ginčo. „Manau, daugiausia iš viso to laimėtų vaikai“,– apibendrino I. Karalienė.
Mediatorės O. Intės požiūriu, jau dabar taikomas privalomosios ikiteisminės mediacijos procedūras labai gražiai galima perkelti ir į poteisminį etapą, jokio dviračio išradinėti nereikia. Ir tai tiesiog būtina padaryti, nes nevykdomi teismų sprendimai, susiję su vaikais, valstybei labai brangiai kainuoja, sakė O. Intė.
Privalomos poteisminės mediacijos šeimos bylose poreikį akivaizdžiai patvirtina statistika ir antstolių patirtis. Priverstinės teisinės procedūros šeimos bylose pastaraisiais metais – tarsi draudžiamas vaisius. Kuo daugiau aiškinama, kad jos turėtų būti pasitelkiamos tik kraštutiniais atvejais, tuo daugiau žmonių kreipiasi į antstolius, reikalaudami priverstinai vykdyti šeimų santykius reguliuojančius sprendimus. Jei pernai per pirmąjį pusmetį antstoliams pateikta 216 tokių reikalavimų, tai šiemet – jau 280 reikalavimų priverstinai vykdyti teismų sprendimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Tuo metu Teisminės mediacijos komisijos 2019 m. veiklos ataskaitoje skelbiama, kad didžiausią dalį teisminei mediacijai perduotų bylų sudaro bylos, kylančios iš šeimos teisinių santykių (2019 m. buvo 292 tokios bylos), po jų seka bylos, susijusios su prievolių teise ir kylančios iš daiktinių teisinių santykių. Pastebima, kad mediacijos taikymas turi išliekamąją vertę net tada, kai šalims nepavyksta rasti taikaus sprendimo: išmokstama išklausyti priešingos pusės argumentus ir konstruktyviai bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su bylą nagrinėjančiu teisėju. Beveik 70 proc. mediacija pasinaudojusių asmenų ir kitiems rekomenduotų spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu.
Nuo šių metų sausio 1 d. mediacija yra privaloma kreipiantis į teismą dėl šeimos bylų (santuokos nutraukimas, išlaikymo vaikams priteisimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, santuokoje įgyto turto padalijimas ir kt.) tais atvejais, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(