Nepaisant karantino suvaržymų, 2020 metai buvo palankūs kreditoriams. 139,9 tūkst., arba 63 proc. pateiktų reikalavimų antstoliai įvykdė visa apimtimi, sugrąžindami visas kreditoriams priklausančias lėšas arba užtikrindami nepiniginio pobūdžio reikalavimų vykdymą.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš viso per praėjusius metus išieškota ir kreditoriams sugrąžinta 139,9 mln. eurų skolų. Tai 35 proc., arba 36,2 mln. eurų daugiau, negu buvo išieškota 2019 metais. 125 mln. eurų grąžinta privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 14,9 mln. eurų – valstybės institucijoms.
Skaičiai patvirtina, kad Lietuvos antstoliai tapo veiksmingais pagalbininkais įveikiant COVID-19 krizę. Dabar kaip niekad akivaizdu, koks teisingas žingsnis buvo perkelti skolų išieškojimą į elektroninę erdvę,– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Jos žodžiais, priverstinio skolų išieškojimo sistema dėl pandemijos ne tik nesustojo, bet ir lanksčiai prisitaikė prie naujų poreikių. Antstoliai derina kreditorių ir skolininkų interesus, užtikrindami skolingiems žmonėms valstybės taikomas išieškojmo lengvatas nuotoliniu būdu.
Realaus skolų išieškojimo galimybės buvo dvigubai sumažėjusios per pirmąjį karantiną – praėjusių metų balandžio ir gegužės mėnesiais, – tačiau vasarą ir rudenį procesai sugrįžo į įprastas vėžes.
Tiesa, bendras naujų pateiktų reikalavimų skaičius pernai krito ryškiausiai per pastaruosius penkerius metus. 2020 m. kreditoriai antstoliams pateikė 198,6 tūkst. naujų prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai 21,2 tūkst., arba beveik 10 proc. naujų reikalavimų mažiau, negu buvo pateikta 2019 m. Tačiau, kaip pastebi I. Karalienė, naujų skolų mažėjimo tendencijos vyrauja jau dešimtmetį ir kol kas dar anksti spręsti, kiek įtakos praėjusių metų kritimui turėjo būtent pandemija.
Jau penkerius metus iš eilės mažėja ir poreikis priverstinėmis priemonėmis išieškoti pačias mažiausias skolas. Naujų reikalavimų išieškoti skolas iki 60 eurų pernai antstoliams pateikta 48,6 tūkst., arba 19 proc. mažiau, negu buvo 2019 m. Jeigu 2016 m. šios kategorijos skolos tarp visų naujų reikalavimų sudarė 33 proc., tai praėjusiais metais – jau tik 24 proc.
Stabiliai mažėja ir priverstinių priemonių poreikis išlaikymo išieškojimo srityje. 2020 m. antstoliams pateikta 2,3 tūkst. naujų prašymų išieškoti alimentus, o tai yra 16 proc. mažiau, negu buvo pateikta 2019 m.
Tuo metu statistinis išieškotos skolos vidurkis eurais stabiliai auga. Užbaigdami vieną procesą, antstoliai 2020 m. vidutiniškai išieškojo 625 eurus. Ši suma yra 26 proc., arba 164,7 euro didesnė už statistinę 2019 m. išieškotą skolą. Tai reiškia, kad į antstolius kreipiamasi dėl vis didesnių skolų ir priverstinio išieškojimo procedūros vis dažniau pasitelkiamos tik esant svarioms priežastims – kai kreditoriams nepavyksta susigrąžinti solidžių sumų nepriverstinėmis priemonėmis.
Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, dar neišnaudoti rezervai didinti realaus skolų išieškojimo apimtis – tai paprastesnė neginčijamų skolų išieškojimo tvarka ir lankstesnės priverstinių priemonių taikymo procedūros.
Sudarius galimybę kreditoriams kreiptis į antstolius dėl neginčijamų skolų priverstinio išieškojimo neteismine tvarka, būtų užtikrinamas pigesnis ir spartesnis jų išieškojimo procesas. Juk bylinėjimosi metu skolos sensta. O pagal statistiką tikimybė susigrąžinti naują skolą yra 3-4 kartus didesnė už tikimybę atgauti seną ir ši tendencija kasmet vis ryškesnė.
Tais atvejais, kai skolingi asmenys negali vykdyti savo prievolių dėl objektyvių ir rimtų priežasčių, būtų racionalu, kad ne tik teismas, bet ir antstoliai galėtų spręsti skolų mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo dalimis klausimus.
Didesnės valstybei priklausančių skolų dalies sugrąžinimo į apyvartą padėtų pasiekti teisės aktų pakeitimai, kuriais būtų leidžiamas nesumokėtų baudų išieškojimas iš socialinių pašalpų, jeigu pažeidėjai nesutinka dirbti visuomenei naudingų darbų.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(