Greičiau nei po penkerių metų siunčiant tarptautinius teisinius dokumentus Europos Sąjungos (ES) teritorijoje nebereikės vokų ir pašto kurjerių paslaugų. Nuo 2025 m. pradžios juos pakeis saugi ir patikima decentralizuota informacinė sistema. Sistemos veikimu ir valdymu rūpinsis kiekviena ES valstybė narė.
Pasirengimas naujai tarptautinių dokumentų įteikimo erai aptartas gegužės 10 d. Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos surengtame internetiniame seminare, kuriame dalyvavo Europos Komisijos atstovai, UIHJ vadovai ir daugiau kaip šimtas antstolių ir notarų organizacijų atstovų iš visų ES šalių. Seminarą moderavo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 tarptautinių teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo procedūrą daro paprastesnę ir patogesnę šių dokumentų siuntėjams. Kitaip nei dabar, ES šalys privalės teikti pagalbą siuntėjams tais atvejais, kai nebus žinomas adresas asmens, kuriam kitos valstybės narės teritorijoje turi būti įteiktas dokumentas, – sako D. Satkauskienė.
Naujasis reglamentas pakeis šiuo metu galiojantį 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, kuris apibrėžia rašytinių tarptautinių dokumentų įteikimo procedūras. Įrankiu naujojo reglamento įgyvendinimui 2025 m. taps tarptautinė informacinė sistema, pavyzdžiui, e. CODEX.
Pasak UIHJ pirmojo viceprezidento, Prancūzijos antstolio Mathieu Chardon, reglamento atnaujinimas atspindi Europos Komisijos siekį perkelti dokumentų įteikimo reguliavimą „į skaitmeninį amžių“, užtikrinant spartesnį ir saugesnį dokumentų judėjimą, kai dokumentai perduodami ir įteikiami elektroniniu būdu.
Seminaro metu akcentuota, antstolių vaidmuo tarptautinių dokumentų įteikimo procese ir ateityje išliks svarbus: teismui ar bet kuriam kitam siuntėjui visada reikės patikimų įrodymų, kad siunčiami dokumentai yra perduoti reikiamam adresatui arba kad adresatas atsisakė juos priimti. Tinkamai užfiksuotas atsisakymas priimti dokumentus bus prilyginamas jų įteikimui.
Sprendžiant iš Lietuvoje gaunamų prašymų įteikti užsieni dokumentus, COVID-19 pandemija nesumažino šios antstolių paslaugos poreikio. Užsienio dokumentų įteikimo poreikis Lietuvoje 2020 m. išliko panašus, kaip ir 2019 m.: Lietuvos antstolių rūmuose iš 30 šalių gauti 405 prašymai įteikti teisminius ir neteisminius dokumentus Lietuvos teritorijoje (2020 m. buvo 408).
Daugiausia prašymų gauta iš Lenkijos (119), Vokietijos (57) ir Prancūzijos (47), Latvijos (33). Adresatams – fiziniams ir juridiniams asmenims – sėkmingai įteikta 219 (69 proc.) gautų dokumentų, už kurių įteikimą siuntėjai apmokėjo nustatyta tvarka.
Antstolių vykdomas dokumentų įteikimas yra svarbus teisinių procesų etapas. Būtent įteikimo faktas sukuria tokias pasekmės kaip senaties sustabdymas, termino atsakovui pateikti atsakymą pradžia ir daugelį kitų. Įteikiami dokumentai patys įvairiausi: nuo reikalavimų atlyginti smulkias skolas iki didelės bendrovės draudimo naudoti prekės ženklą, nuo pranešimų apie skyrybų procesus iki užsienio valstybių institucijų reikalavimų padengti skolas jų biudžetui.
Lietuvos antstolių praktikoje esama daugelio pavyzdžių, kai operatyvus dokumentų įteikimas užtikrino tolesnių teisinių procesų sėkmę.
Vienas Belgijos antstolių atsiųstas šaukimas į teismą Kaune apsistojusiam Belgijos pensininkui įteiktas jau kitą dieną po to, kai buvo gautas Lietuvos antstolių rūmuose. Siuntėjai prašė dokumentą įteikti kuo skubiau, kadangi Belgijos teisme buvo suplanuotas posėdis dėl beveik 4,7 tūkstančių eurų skolos už buto nuomą priteisimo. Lietuvos antstolių rūmai nedelsdami susisiekė su vienu iš Kauno antstolių ir pasirūpino, kad dokumentai kaip galima greičiau būtų nuvežti į Kauną. Antstoliui užtikrinus tinkamą dokumentų įteikimą, net ir šaukiamo asmens neatvykimas į Belgijos teismą nebegalėjo sustabdyti skolos priteisimo proceso.
O garsaus prancūziško prekių ženklo apatinio trikotažo gamintojų atstovai į Lietuvos antstolius kreipėsi aiškindamiesi tarptautinę nelegalios prekybos schemą. Trikotažo gaminiai buvo pardavinėjami per Lietuvoje registruotą tarptautinę internetinę pardavimo platformą, nors šios gamintojo produkcija legaliai parduodama tik per selektyvius paskirstymo tinklus ir specializuotose prekybos vietose. Lietuvos antstoliui patikėta operatyviai įteikti internetinės pirkimo ir pardavimo platformos savininkams Lietuvoje Prancūzijos bendrovės reikalavimą pateikti bendrovei visus galimai turimus identifikavimo duomenis, susijusius su paskyra, kurią įregistravęs asmuo nelegaliai prekiavo trikotažo gaminiais.
Antstolių teikiamos dokumentų įteikimo paslaugos yra viena iš efektyviausių priemonių, padedančių fiziniams ir juridiniams asmenims apginti savo teisėtus interesus per įmanomai trumpiausią laiką.
Trijose Baltijos valstybėse, nepaisant panašaus antstolių veiklos reglamentavimo, tarptautinių dokumentų įteikimo sistemos nevienodos. Lietuvos antstoliams užsienio dokumentų įteikimo funkcija nuo 2016 m. sausio 1 d. (anksčiau šią funkciją vykdė teismai). Sekdami Lietuvos patirtimi, nuo 2018 m. užsienio dokumentų įteikimo funkciją iš teismų perėmė ir Latvijos antstoliai. Tuo metu Estijoje tarptautinių dokumentų perdavimu ir įteikiamu iki šiol rūpinasi teismai.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(