Privačių antstolių institutui būtina stipri savivalda. Tai tarsi institucinio organizmo širdis, nuolatos aprūpinanti visą organizmą gyvybiškai svarbiais elementais. Stipri savivalda reikalinga tam, kad profesinė savireguliacija būtų atsakinga ir kad profesija galėtų augti.
Taip antstolių profesinės savivaldos svarbą apibūdino Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Laurynas Lukšys, gegužės 23 d. pristatęs antstolių savireguliacijos ypatumus Seime vykusioje konferencijoje „Profesinių grupių savivalda Lietuvoje ir užsienyje: iššūkiai ir galimybės“.
Jo žodžiais, Lietuvos antstolių rūmai šalyje yra jauniausia teisinių profesijų savivalda, bet startavo turėdama gerą pagrindą. Profesinės savivaldos modelis, kaip ir privačių antstolių instituto modelis buvo konstruojamas remiantis Prancūzijos, Olandijos, Belgijos antstolių rekomendacijomis ir praktine patirtimi. Visos šios šalys turi senas privačių antstolių veiklos tradicijas.
„Lietuvos antstolių rūmų vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje 2008 m. sausio 7 d. nutarime labai aiškiai suformulavo Konstitucinis Teismas. Buvo pabrėžta, kad atitinkamų valstybės užtikrinamų funkcijų perdavimas į privačias rankas be savivaldos sistemos būtų netikslingas ir net konstituciškai nepateisinamas,“– priminė antstolis L. Lukšys.
Taigi, Lietuvos antstolių rūmai jau 19 metų yra tik kaip profesinis susivienijimas, bet ir viešąsias funkcijas vykdanti institucija. Per šį laikotarpį savivalda iš esmės sustiprėjo.
„Šiandien Lietuvos antstolių rūmų atstovai kviečiami dalyvauti visose diskusijose ir darbo grupėse, kai rengiami su antstolių veikla susiję teisės aktų pakeitimai. Teikiame pastabas ir pasiūlymus, dalyvaujame svarstant įstatymų pakeitimus valstybės institucijose ir Seimo komitetuose. T. y., mūsų balsas yra girdimas,“– vardijoL. Lukšys.
Pasak antstolio L. Lukšio, strateginių sprendimų ir idėjų generavimo kalvė yra Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Visos Lietuvos antstolių rūmų teisėkūros iniciatyvos ir visos sprendimų vykdymo perkėlimo į elektroninę erdvę iniciatyvos gimė ir buvo išgvildentos būtent prie prezidiumo posėdžių stalo. Tarp jų – e. varžytynės (nuo 2013 m.), kai visiškai elektroninį procesą įdiegėme pirmieji Baltijos šalyse; COVID-19 pandemijos metu įsitvirtinta e vykdomoji byla, kai didžioji dalis sprendimų vykdymo procedūrų pradėta vykdyti nuotoliniu būdu; pigesnės proceso dalyvių informavimo procedūros, orientuojantis į bendravimą elektroninių ryšių priemonėmis ir daug kitų.
Svarbus profesinės savireguliacijos uždavinys – formuoti ir puoselėti aukštus profesinės etikos standartus. Todėl 2013 m. Antstolių susirinkime priimtas naujos redakcijos Antstolių profesinės etikos kodeksas, pagrįstas reiklumu sau. Nuo 2018 m. Lietuvos antstolių rūmai diegiam antstolio klientų aptarnavimo standartą, kad visose antstolių kontorose būtų siekiama aukščiausios antstolių klientų aptarnavimo kokybė. Sprendimų vykdymo sistemoje dirba apie 1000 žmonių (110 antstolių, 287 antstolių padėjėjai ir apie 600 kitų darbuotojų (teisininkų, administratorių, finansininkų)) ir būtina ir dėl vieningų aptarnavimo principų. O antstolių ir antstolių padėjėjų drausminės atsakomybės klausimu sprendžiančiame Antstolių garbės teisme nuo 2021 m. dirba du visuomenės atstovai – teisininkė bei visuomenininkė Laura Bliujienė ir buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Sigitas Gurevičius. Visuomenės atstovų dalyvavimas suteikia Antstolių garbės teismui daugiau reputacinio svorio: padeda geriau informuoti visuomenę apie šios institucijos veiklą.