Nežinomas gavėjo adresas nuo 2022 metų liepos d. nebebus kliūtis pasinaudoti tarptautine dokumentų įteikimo procedūra Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dokumentų siuntėjas galės sužinoti ar pasitikslinti gavėjo adresą kreipdamasis į kompetentingą adresato buvimo šalies instituciją arba pasinaudodamas išsamia informacija Europos e. teisingumo portale.
Palengvintą dokumentų įteikimo procedūrą įtvirtina atnaujintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“. Šis reglamentas taikomas ir Danijoje, kuri prie dalies ES reglamentų nėra prisijungusi.
Naujasis reguliavimas sukuria informacinės pagalbos mechanizmą, iš esmės išplečiantį reglamento taikymo galimybes,– sako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Iki šiol, nežinant gavėjo adreso, tarptautinės dokumentų įteikimo procedūros nebuvo įmanoma net pradėti. O netikslus gavėjo adresas buvo viena dažniausių dokumentų grąžinimo siuntėjui priežasčių.
Pasak D. Satkauskienės, nuo šių metų liepos 1-sios atsiranda konkrečios praktinės priemonės tokiam barjerui įveikti. Pagalbą nustatant adresą asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, mūsų šalyje teiks Lietuvos antstolių rūmai. Šiam tikslui bus naudojamasi Gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenimis. Kitose ES šalyse pagalbos funkciją atliks atitinkamos valstybių paskirtos institucijos, oficialūs registrai arba bus užtikrinama galimybė siuntėjui savarankiškai nustatyti gavėjo adresą pasinaudojant informacija Europos e. teisingumo portale.
Antstolių ir kitų kompetentingų pareigūnų teikiama užsienio dokumentų įteikimo paslauga padeda civilinių ginčų dalyviams veiksmingiau ginti savo interesus užsienyje, kai sprendžiami skolų išieškojimo, sutarčių vykdymo, autorinių teisių gynimo, santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, ar kiti klausimai. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvos antstolio prašyta įteikti Lietuvoje gyvenančiai atsakovei Indijos gyventojo prašymą teismui nutraukti santuoką, kuri faktiškai tetruko tik savaitę, o formaliai tebegalioja jau 20-tus metus. Tam, kad indas gautų santuokos nutraukimo liudijimą, teisminiai dokumentai turi būti įteikti sutuoktinei Lietuvoje.
Tiesa, dokumentų įteikimo procedūros ne ES šalyse esantiems asmenims, kurias reguliuoja 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, kol kas nesikeičia.
Lietuvos antstoliai įteikia adresatams teisminius ir neteisminius užsienio dokumentus nuo 2016 m. pradžios, kai perėmė dokumentų įteikimo funkciją iš apylinkių teismų. Poreikis įteikti dokumentus kasmet didėja. 2021 m. Lietuvos antstolių rūmuose gauti 482 prašymai (2021 m. buvo 405) įteikti teisminius ir neteisminius dokumentus Lietuvos teritorijoje. Tradiciškai didžioji dalis prašymų pateikiama iš Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Latvijos, bet šiemet padaugėjo kreipimųsi ir iš Slovakijos, Vengrijos, Portugalijos. Adresatams – Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims – sėkmingai įteikiama apie 70 proc. pateiktų dokumentų. Likusi dalis neįteikiama dėl to, kad adresatai atsisako priimti dokumentus, neišverstus į lietuvių kalbą, asmenys nerandami siuntėjų nurodytais adresais, taip pat pasitaiko atvejų, kai iki dokumentų įteikimo dienos adresatai būna mirę. Daugelis antstolių savo iniciatyva prie sertifikato apie dokumento (ne)įteikimą papildomai prideda išsamią informaciją apie įteikimo eigą ar neįteikimo priežastis.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(