Kodėl, turint skolų, svarbu antstolius informuoti apie gaunamų lėšų kilmę?

Vienas populiariausių mitų apie antstolių darbą – kad antstoliai tikrai mato, į kokią sąskaitą ir kokios kilmės lėšas gauna skolų turintys asmenys. Kartais antstoliams priskiriama dar daugiau supergalių: esą jie užvaldo net banko kodų generatorius.

„Jūs turit mano sąskaitos generatorių ir jūs pats matot. Generatorių turėsit grąžint ir pinigus mano už jį taip pat“,– su nuoširdžiu pasipiktinimu elektroniniais laiškais „drausmino“ antstolį viena skolininkė.

 Tokie mitai ne tik kelia šypseną, bet ir yra pavojingi. Mat tikėjimas įsivaizduojamomis antstolių galiomis žmonėms sukelia virtinę nepatogumų ir beprasmiškai apsunkina skolos grąžinimo procesą.

 Apie tai, ką iš tiesų gali ir ko negali antstoliai – antstolės Astos Stanišauskaitės komentare, kurį publikavo portalas "delfi.lt".

Antstoliams žinomas tik skolingo asmens  banko sąskaitos numeris

Antstoliai neturi jokios stebuklingos sistemos. Jokių perteklinių duomenų savo kompiuteriuose mes nematome. Mes galime sužinoti tik tai, ar skolingas asmuo turi sąskaitą banke ar kredito įstaigoje, taip pat  – tos sąskaitos numerį. Visa kita yra banko saugoma kliento paslaptis. Kokias tiksliai lėšas asmuo gauna į sąskaitą, nei vienas antstolis nežino, kol pats skolininkas apie tai neinformuoja. Juk ir mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad informacija apie žmogų gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.

Taigi, antstoliai neturi prieigos prie mokėjimo nurodymų informacijos asmens sąskaitoje: mes nematome, koks mokėtojas perveda lėšas, kokia lėšų paskirtis nurodyta, taip pat  nematome banko ir sąskaitos išrašų. Be abejo, svetimų banko generatorių antstoliai taip pat neturi ir negali turėti.

Išankstinis manymas, esą „antstoliai viską mato“ ir tokio manymo nulemtas nebendradarbiavimas su antstoliais yra žmonėms nuostolinga klaida.

Lėšas iš sąskaitų nuskaito automatinė sistema

Skolų išieškojimas iš lėšų kredito įstaigose Lietuvoje yra automatizuotas, tai atlieka Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS). Antstoliai šiame procese tiesiogiai net nedalyvauja. Antstoliai PLAI sistemai tik siunčia nurodymus, kurių asmenų naudojimąsi sąskaitomis reikia apriboti ir kokio dydžio skolas reikia išieškoti. Toliau procesas vyksta automatizuotai: jei asmens sąskaitoje yra lėšų, iš jų nedelsiant pradedama dengti skola.

Antstoliui laiku pranešus apie gaunamų lėšų kilmę, pinigų nenuskaitoma per daug

Kadangi ir PLAI sistema neturi nei galimybių, nei teisės „sekti“, kokios kilmės lėšos patenka į asmens sąskaitą, tai visais atvejais, kai sąskaitos savininkas nepateikia antstoliui duomenų apie lėšų kilmę, pradeda veikti standartinis skolos išieškojimo ir lėšų nuskaitymo mechanizmas. Tai reiškia, kad gali būti nuskaitomos net pašalpos ar išmokos, iš kurių skolos pagal įstatymą nėra išieškomos.

Būdas apsisaugoti nuo tokių problemų – labai paprastas. Tereikia laiku informuoti antstolį apie tai, kad į sąskaitą gaunamos valstybės pašalpos, išmokos arba darbo užmokestis, iš kurio išieškojimas vykdomas specialia tvarka. Tokiu būdu antstoliams suteikiama galimybė “įjungti” teisinį saugiklį. Turėdami reikiamus dokumentus (pašalpas skiriančių institucijų arba darbovietės išduotas pažymas ir skolingo asmens banko sąskaitos išrašą),  antstoliai nustato PLAI sistemoje laisvai disponuojamą sumą ir ši lėšų dalis skolų dengimui nebenaudojama. Tada areštuotos sąskaitos savininkas gali naudotis dalimi lėšų savo reikmėms.

Tais atvejais, kai antstoliai sužino apie pašalpas, išmokas ar darbo užmokestį pavėluotai, PLAI sistema jau būna jas nuskaičiavusi. Norėdamas susigrąžinti tokias lėšas, skolingas asmuo turi grįžti prie „nepadarytų namų darbų“– per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos specialia tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Nepateikus dokumentų per nustatytą terminą, areštuotos lėšas išmokamos išieškotojams. Tada jas susigrąžinti tampa labai sudėtinga.

Pasikeitus darbovietei ar sąskaitai, informaciją svarbu atnaujinti

Kartais manoma, kad pakanka pateikti duomenis antstoliui vieną kartą, ir toliau viskas eisis „kaip per sviestą“. Taip nėra. Žmogus gali įsidarbinti kitoje darbovietėje, atsidaryti naują banko sąskaitą ir gauti į ją darbo užmokestį. Jeigu jis nepateikia antstoliui jokio dokumento, patvirtinančio, kad gauna darbo užmokestį į tą naują sąskaitą, tai vieną dieną įvyksta nemaloni situacija, kai visas darbo užmokestis, o ne jo dalis, nuskaičiuojamas dengiant skolas.

Todėl visais atvejais naudingiau vykdyti Civilinio proceso kodekse įtvirtintas skolininko pareigas, aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir užbėgti problemai už akių, pranešti antstoliui apie gaunamų lėšų kilmę. Tai galima padaryti elektroniniu paštu (visų antstolių el. pašto adresai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje www.antstoliurumai.lt ) arba prisijungus prie Elektroninės vykdomosios bylos portale www.antstoliai.lt . Tada ramiau ir skolingiems žmonėms, ir antstolių kontoroms, nes netenka dirbti dvigubu krūviu, grąžinant nuskaitytas išmokų, pašalpų ar darbo užmokesčio lėšas grąžinti areštuotų sąskaitų savininkams.  

Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.