Lietuvoje grėsmingai daugėjant depresija sergančių vaikų, kuriuos luošina užsitęsę tėvų konfliktai, specialistai kviečia drąsiau naudotis mediacija kaip taikiu ir kūrybišku konfliktų reguliavimo būdu.
„Mediacija galima ir prieš teismą, ir teismo metu, ir tada, kai sprendimas jau pateiktas vykdyti antstoliui. Bet šalys turi norėti, turi bendradarbiauti, turi turėti sveiko proto“,– birželio 27 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ akcentavo antstolė ir mediatorė Ilona Girdenienė.
Antstolė ir mediatorė I. Girdenienė
Pasak laidoje dalyvavusios mediatorės, Mykolo Romerio universiteto lektorės Odetos Intės, mediacija yra struktūruotas, savanoriškas ir konfidencialus konfliktų sprendimo būdas. Nešališkas mediatorius konflikto dalyviams padeda išgirsti, suprasti vienas kitą ir kartu ieškoti geriausios išeities.
Mediatorė, Mykolo Romerio universiteto lektorė O. Intė
Laidos metu svarstyta, kodėl mediacija tokia svarbi sprendžiant būtent šeimos konfliktus ir kodėl mediacijos paklausa Lietuvoje vis dar gerokai mažesnė už priverstinių teisinių priemonių paklausą. Nuo 2020 m. mediacijai tapus privaloma sprendžiant šeimos ginčus, bylų dėl šeimos teisinių santykių teismuose sumažėjo. Vis dėlto dauguma įklimpusiųjų į šeimos konfliktus vis dar renkasi bylinėjimosi kelią, o nesutarimus dėl teismo sprendimo vykdymo sprendžia kreipdamiesi į antstolius ir reikalaudami priverstinių priemonių.
„Pastaruoju metu daugėja antstoliams pateikiamų reikalavimų priverstinai vykdyti teismo sprendimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pastebime labai daug manipuliavimo vaikais atvejų, kai vienas tėvas nuteikinėja vaiką prieš kitą. Aš matau, kaip vyksta ambicijų karas: tėvai kariauja vienas su kitu ir reikalauja „Skirkit baudą!, Skirkit baudą!“. Ir kartais kyla noras juos supurtyti ir pasakyti: „Atsiskėskite ir kalbėkitės! Ką jūs darote? Taigi jūsų vaikai auga, jie tai mato, ir tai tikrai jiems atsilieps!“– savo patirtimi dalijosi antstolė ir mediatorė I. Girdenenė. Jos žodžiais, jau girdime „SOS“ signalus iš psichologų, kad tikrai labai daug psichologiškai sužalotų vaikų. Todėl ir mūsų valstybė, ir visuomenė turėtume pradėti gelbėti vaikus nuo jų kariaujančių tėvų, o vienas iš galimų sprendimų – būtent mediacija.
Kaip pastebėta laidoje, teismo priimtas sprendimas šalims gali nepatikti ir jos gali nenorėti jo vykdyti. Juk teismo proceso metu dažnai lieka daug neišsakytų emocijų, jausmų, nors jie labai svarbūs tarpusavio santykių išlaikymui ir vėliau gali tapti kliūtimi šalims bendradarbiauti. O mediacijos metu pasiekiamas susitarimas būna priimtinas abiem pusėms. Nes tai pačių šalių sugeneruotas susitarimas ir niekas už jas geriau nežino, koks sprendimas joms geriausias. Todėl mediacija gali padėti žmonėms pereiti į kitą gyvenimo etapą maksimaliai sklandžiai.
Statistikos duomenimis, šeimoms, kurios pasinaudoja mediacija, daugiau nei 77 proc. atvejų pavyksta susitarti. Pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis klientams dažnai pasiūlo advokatai.
„Savo klientą gerbiantys advokatai privalo pasiūlyti mediaciją. Iš pradžių advokatai skeptiškai žiūrėjo, į šią naujovę. Pasigirsdavo replikų, kad atimame iš jų darbą... Bet dabar požiūris į mediaciją keičiasi, advokatai mato, kad jie gali puikiai save realizuoti, padėdami klientams „įvilkti į teisinį rūbą“ taikos sutartis, kurios mediacijos metu būna kūrybiškai suderinamos“,– kalbėjo mediatorė O. Intė.
Jos žodžiais, net ir tais atvejais, kai viena iš šalių kategoriškai nesutinka bandyti pasinaudoti mediacija, patartina kreiptis į mediatorių. Nes jis neretai turi daugiau žinių ir įrankių, kaip padėti kitai pusei pamatyti ir suprasti galimus mediacijos privalumus. O kai žmonės pradeda kalbėtis ir pajunta, kad yra girdimui, priešiškumas mediacijai įprastai dingsta. Kaip prisiminė O. Intė, klientai dažnai ateina skeptiškai nusiteikę ir prašo tiesiog „duoti greitai pasirašyti“, sakydami, kad nieko čia nesutarsime. Bet, po truputį kalbantis, nuostatos pradeda keistis.
Antstolė ir mediatorė I. Girdenienė papasakojo ir tokią sėkmės istoriją iš savo praktikos, kai skirtis planavę sutuoktiniai po pirmosios mediacijos sesijos persigalvojo ir apsisprendė toliau likti kartu.
Vis dėlto mediacijos tikslas nėra poros sutaikinimas, kaip daugelis žmonių klaidingai mano, pabrėžė mediatorė O. Intė. Būtent dėl todėl dažna atmetimo reakcija būna: “Kam mums ta mediacija, mes jau tikrai kartu gyventi nebenorime”. Mediacijos taikumo esmė kita, tai – taikus konflikto reguliavimas, padedantis išvengti bylinėjimosi arba sumažinti jo apimtis.
Tais atvejais, kai neišspręstas ginčas reikalauja kreipimosi į teimsą, yra du būdai pasinaudoti mediatorių paslaugomis. Pirmasis – kreiptis su prašymu dėl nemokamos mediacijos paslaugos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT). Ši tarnyba kitai ginčo šaliai išsiunčia pasiūlymą dalyvauti mediacijoje, o tai šaliai nesutikus, išduodamas dokumentas, kad privalomosios mediacijos reikalavimas yra įvykdytas tinkamai ir tada žmogus gali imtis ginčo sprendimo teisme. Kitas būdas – kreiptis į pasirinktą privatų mediatorių iš sąrašo, kuris yra skelbiamas viešame interneto portale „teisis.lt“.
Pagal statistiką šeimos bylos Lietuvoje vidutiniškai išnagrinėjamos per 100 dienų, ir tai labai geras rezultatas Europos Sąjungos mastu. Tačiau, pasak antstolės ir mediatorės I. Girdenenės, dažnai teisminiai procesai tęsiasi gerokai ilgiau, ir kainuoja gerokai daugiau (ne tik žmonėms, bet ir valstybei).
Tuo metu vidutinė mediacijos trukmė, kai nėra labai sudėtingų ginčų – du mėnesiai. Nors ilgiausia vykdyta mediacija mediatorės O. Intės praktikoje tęsėsi 8 mėnesius (kadangi buvo daug kliūčių), o trumpiausia – 2-3 valandas.
Sąrašas problemų, kurias tenka spręsti mediacijos paslaugas teikiantiems antstoliams – labai platus. Tai santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir kiti klausimai.
Dalyvavimas mediacijoje sudaro realią galimybę išspręsti šeimos ginčus iš esmės. T. y., padėti pačioms ginčo šalims suprasti ginčo priežastis, kitos pusės ir savo interesus ir taip mažinti ginčo eskalavimą, atstatant tarpusavio ryšį, didinanti pačių ginčo šalių įsitraukimą į joms priimtinų sprendimo priėmimą, tuo pačiu užtikrinant vaikų interesų šeimos ginčuose apsaugą, taupant šalių laiką ir pinigus bei užkertant kelią naujų ginčų atsiradimui ateityje.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(