Grįžti atgal

Antstolės profesionalumas prieš skolininko įžūlumą: išvaržyta jo nuomos teisė

Antstolės profesionalumas prieš skolininko įžūlumą: išvaržyta jo nuomos teisė

Antstolė V. Daugirdienė

Daugiau nei 100 tūkst. eurų suma neseniai sumokėta už neįprastą varžytynių pirkinį – patalpų nuomos teisę.

Šių lėšų pakanka padengti didžiajai daliai skolos, dėl kurios į Klaipėdos antstolę Vidą Daugirdienę kreipėsi viena aukštoji mokykla. Skolą „užaugino“ pajūrio kurorto centre keletą metų įžūliai šeimininkavęs verslininkas. Jis nuomojamose patalpose buvo įkūręs kavinę ir netgi pats gyveno, už tai nemokėdamas nė cento.

„Žmogus nuoširdžiai nesitikėjo, kad gali būti priverstas atsiskaityti. Ir po įvykusių varžytynių jis nesiruošė palikti patalpų. Aiškino žinąs, kaip vilkinti procesą dar pora metų“,– prisimena antstolė V. Daugirdienė. Tačiau tokia drąsa greitai išgaravo, kai antstolė ėmėsi administruoti varžytynėse parduotas patalpas ir vieną gražią dieną jos iškviestas meistras pakeitė durų spynas. „Belieka pasidžiaugti, kad asmuo pagaliau blaiviai įvertino situaciją ir kad neteks inicijuoti priverstinio iškeldinimo proceso“,– sako antstolė.

Antstolės V. Daugirdienės teigimu, šį atvejį galima laikyti vienu iš klasikinių pajamų slėpimo pavyzdžių, kai prasidėjus skolos išieškojimo procesui skolininkas tampa „plikas kaip tilvikas“.

Iš pradžių, areštavus individualios įmonės sąskaitą, dar pavyko nuskaičiuoti apie 500 eurų sumą. Bet vos tik skolininkas sužinojo apie pradėtą išieškojimą, jo kavinėje nebeliko nei vieno darbuotojo ir į individualios įmonės sąskaitą „nebeįkrito“ nei vienas centas. Nors kavinėje ir viešbutyje to paties asmens veikla tęsėsi, tik kitais būdais.

„Buvo akivaizdu, kad vykdoma nesąžininga veikla. Tose pačiose patalpose veikė šio asmens įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kuriai net leidimas nebuvo išduotas. Išieškoti skolos iš bendrovės lėšų negalėjome. Todėl ir pasiūliau kreditoriui pabandyti realizuoti patalpų nuomos teisę,“– pasakoja antstolė V. Daugirdienė.

Komerciškai patrauklioje vietoje esančių patalpų nuomos teisę varžytynių laimėtojas įgijo trejiems su puse metų. Visą šį laikotarpį jis įsipareigoja mokėti patalpų savininkui sutartyje nurodytą nuomos mokestį. Kadangi šis mokestis, palyginti su rinkos kainomis, yra kuklus, tai nuomos teisės įgijėjas net ir mokėdamas du kartus – įsigydamas nuomos teisę ir mokėdamas nuomos mokestį – vis tiek sutaupo.

Visi Lietuvos antstoliai šiuo metu vykdo apie 250 varžytynių.  Jose siūloma įsigyti daugiau kaip 160 žemės sklypų ir daugiau kaip 60 įvairių patalpų: butų, kambarių, namų, ūkinių ir administracinių patalpų. Tarp retesnių objektų – ozono generatorius, eksperimentinė katilinė, pieno surinkimo punktas.

Tiek skelbiamų, tiek įvykstančių varžytynių skaičius per pastaruosius penkerius smarkiai sumažėjo. Jei per 2017 m. pirmąjį pusmetį buvo paskelbtos 3442 varžytynės, iš kurių 960 įvyko (turtas buvo parduotas), tai šių metų pirmąjį pusmetį paskelbtos 1656 varžytynės (52 proc. mažiau, negu per atitinkamą 2017 m. laikotarpį), o įvyko 688 varžytynės (40 proc. mažiau). Nekilnojamajam turtui brangstant, skolų turintiems jo savininkams yra finansiškai naudingiau savo turtą parduoti savarankiškai, negu laukti priverstinio realizavimo proceso.

SEKITE MUS FACEBOOK!

Grįžti atgal