Grupės Estijos antstolių viešnagė Vilniuje rugsėjo 15 d. suteikė galimybę su kolegomis pasidalinti profesinės veiklos aktualijomis ir palyginti Estijos bei Lietuvos sprendimų vykdymo sistemas.
Antstolių vykdomų procesų modernizavimo perspektyvos abiejose šalyse siejamos su informacinių technologijų diegimu. O COVID-19 ligos pandemijos laikotarpis Estijos antstolių kontorų interesantams, taip pat kaip ir Lietuvoje, padėjo įvaldyti komunikavimą su antstoliais nuotoliniu būdu.
Lietuvos antstolių rūmuose surengta apskritojo stalo diskusija „Estijos ir Lietuvos antstolių patirtis“.
Svečiai taip pat apsilankė antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės bei antstolio Roberto Vasiliausko kontorose.
Nuo 2001 m. Estijai perėjus prie privačios sprendimų vykdymo sistemos, šiuo metu šalyje dirba 39 privatūs antstoliai, veikiantys 4 veiklos teritorijose. Vienas Estijos antstolis vidutiniškai aptarnauja 34,1 tūkst. gyventojų. Veikiančių antstolių skaičius per 21 metus po reformos Estijoje sumažėjo maždaug dvigubai. Palyginimui: Lietuvoje sprendimų vykdymo sistema į privačią pertvarkyta dvejais metais vėliau (2003 m.), mūsų šalyje šiuo metu veikia 110 antstolių, kiekvienas iš kurių vidutiniškai aptarnauja 25,5 tūkst. gyventojų. Lietuvos antstoliai dirba 17-oje veiklos teritorijų.
Estijos antstolė T. Afanasieva
Skirtingai nei Lietuvoje, Estijoje antstolių amžiaus cenzas nėra nustatytas, todėl čia esama ir pensinio amžiaus antstolių. Kaip pripažino Estijos antstolių veiklos aktualijas pristačiusi antstolė Tatjana Afanasieva, Estijai gali būti naudinga Lietuvos antstolių rūmų patirtis reglamentuojant vykdomųjų bylų perdavimą tais atvejais, kai antstolis nutraukia profesinę veiklą.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės, antstolės Ingos Karalienės, Lietuvos antstolių rūmai siekia, kad visų klausimų sprendimas – pradedant vykdomųjų bylų perdavimu kitam antstoliui ir baigiant antstolių veiklos įkainių reguliavimu – būtų grindžiamas aiškiai apibrėžtais kriterijais.
Jos žodžiais, tai yra vienintelis būdas užtikrinti sklandžius ir sąžiningus procesus.
Antstolio R. Vasiliausko kontoroje svečiai praktiškai susipažino, kaip veikia Antstolių informacinė sistema, kurioje rengiami ir kaupiami visi vykdomieji dokumentai. Sistema padeda antstoliams operatyviai gauti duomenis iš oficialių registrų. Taip pat ji integruota su bankų, Mokesčių administravimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėmis sistemomis ir Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema, kuri operatyviai nuskaito iš skolininko sąskaitų lėšas ir paskirsto jas kreditoriams.
Estijos antstoliai taip pat daugelį procedūrų atlieka elektroninėje erdvėje, tačiau tam jiems tenka naudotis mažiausiai trimis informacinėmis sistemomis. Nors skolininkų sąskaitų areštas taikomas elektroniniu būdu, jis kol ne toks efektyvus, kaip Lietuvoje, kadangi pasikeitimas duomenimis apie sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius ir taikytus apribojimus nevyksta taip sparčiai.
Susitikimuose dalyvavę antstoliai Vitalis Milevičius, Svetlana Kastanauskienė, Irmantas Gaidelis, Robertas Vasiliauskas, Audronė Adomaitienė, Neringa Bacevičienė, Asta Stanišauskaitė Reda Vizgaudienė, Greta Žutautė, svečiams taip pat papasakojo apie savo praktiką teikiant populiariausią paslaugą – konstatuojant faktines aplinkybes.
Būtent sėkminga Lietuvos antstolių patirtis šioje srityje paskatino ir Estijos antstolius imtis naujo pobūdžio veiklos. Ši paslauga Estijoje teikiama nuo 2018 m. pradžios. Plačias antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių panaudojimo galimybes 2018 m. kovą Estijos sostinėje Taline vykusiame teoriniame-praktiniame seminare Estijos antstoliams ir antstolių padėjėjams pristatė antstolis Irmantas Gaidelis ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Dažniausiai pasitaikantys užsakovų prašymai ir dabar išlieka panašūs: tai įvairios aplinkybės statybose, nuomojamose patalpose, vandentiekio ir kanalizacijos avarijų pasekmės, informacija elektroninėje erdvėje ir t.t.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(