Grįžti atgal

Privačių antstolių veikla Lietuvoje ir Kazachstane: skirtingos priemonės siekiant tų pačių tikslų

Privačių antstolių veikla Lietuvoje ir Kazachstane: skirtingos priemonės siekiant tų pačių tikslų

Lapkričio 8 d. surengtoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje priverstinio skolų išieškojimo aktualijos aptartos su Kazachstano Respublikos Karagandos srityje dirbančiais privačiais antstoliais.

Renginys suteikė galimybę palyginti teisinio reguliavimo sprendimus ir praktinius antstolių darbo instrumentus. Kaip pripažino konferencijos dalyviai, procesų modernizavimo būdai abiejose šalyse panašūs: plačiai naudojamos centralizuotos informacinės sistemos, procedūros perkeliamos į elektroninę erdvę. Tačiau teisiniai skolų išieškojimo principai bei antstolių kompetencijos ribos Lietuvoje ir Kazachstane gerokai skiriasi.

Kazachstane dirbantiems antstoliams valstybė nustato privalomas metines procentines sprendimų įvykdymo normas. Išlaikymo išmokų nemokantiems darbingiems skolininkams antstoliai privalo pasiūlyti įsidarbinti valstybės arba privataus sektoriaus siūlomose laisvose darbo vietose. Tokių skolininkų atsisakymas dirbti laikomas vengimu vykdyti teismo sprendimą, už kurį antstolio teikimu gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Kazachstano valstybė apmoka antstoliams už probleminių išlaikymo išieškojimo bylų vykdymą tais atvejais, kai skolininkai yra nemokūs ir jų lėšomis už antstolių darbą neatlyginama. Be to, net ir privatūs antstoliai Kazachstane dėvi uniformas (darbines arba šventines).

Kaip kolegoms paaiškino Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, antstoliai Vitalis Milevičius ir Sonata Vaicekauskienė, Lietuvoje jokių privalomo išieškojimo procentų nėra. Efektyviai dirbti antstolius motyvuoja apmokėjimo už darbą sistema: kuo daugiau skolų realiai išieškoma, tuo daugiau pajamų uždirba antstolio kontora. Uniformų Lietuvos antstoliai taip pat neturi, tačiau turi vardinius pažymėjimus ir specialius ženklus.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė S. Vaicekauskienė

Antstolio Aleksandro Selezniovo pastebėjimu, teisinio reguliavimo principai Lietuvoje ir Kazachstane skirtingi, kaip ir pačios valstybės mūsų skirtingos.

„Tai skirtingas požiūris, skirtingos filosofijos, tai nėra nei blogai, nei gerai“,– kalbėjo A. Selezniovas. Bet, jo žodžiais, jeigu Lietuvoje išlaikymo nemokantiems skolininkams būtų nustatyta taisyklė „Arba įsidarbini, arba eini pas prokurorą“, tai mūsų valstybė veikiausiai labai greitai turėtų pralaimėtą bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Antstolis A.Selezniovas

Dar vienas poveikio svertas Kazachstane – draudimas išvykti iš šalies skolininkams, kurių paiešką vykdo policija. Atsakydamas į Kazachstano kolegų klausimą, ar tokia priemonė taikoma ir Lietuvoje, antstolis A. Selezniovas patikino, kad tai nebūtų įmanoma nei mūsų šalyje, nei jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur nėra vidinės sienų kontrolės.

Pristatydamas antstolių profesijos raidą, Karagandos privačių antstolių regioninių rūmų vadovas Kairat Žumbaj akcentavo, kad privatūs antstoliai jo šalyje pastaraisiais metais ima dominuoti. Kazachstane, kur pirmosios privačių antstolių kontoros buvo įkurtos prieš daugiau kaip 10 metų, šiuo metu veikia daugiau nei du tūkstančiai privačių antstolių. Karagandos apskrityje dirba 153 privatūs antstoliai ir tik 20 valstybės išlaikomų antstolių. Tiek valstybinių, tiek privačių antstolių veiklą reguliuoja tas pats įstatymas, tačiau privačių antstolių kompetencijos ribos – siauresnės. Dideles skolas valstybei ir skolas iš įmonių, kurių didesnė pusė akcijų priklauso valstybei, gali išieškoti tik valstybės antstoliai. Turto konfiskavimas valstybės naudai, iškeldinimas, įkeldinimas – taip pat yra išimtinė valstybės antstolių kompetencija. Visus kitus sprendimus gali vykdyti ir privatūs antstoliai, o Kazachstano kreditoriai turi galimybę patys pasirinkti privatų antstolį arba pateikti prašymą regioniniams privačių antstolių rūmams.

Karagandos privačių antstolių regioninių rūmų vadovas Kairat Žumbaj

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė S. Vaicekauskienė Kazachstano kolegoms papasakojo, kaip veikia Lietuvos antstolių profesinė savireguliacija ir kaip vykdomas įvairių skolų, tarp jų – ir išlaikymo skolų – išieškojimas.

Pristatydamas Lietuvos antstolių naudojamas informacines sistemas, prezidiumo narys, antstolis V. Milevičius pabrėžė, kad pasitelkus technologijas automatizuota apie 60 proc. antstolių kontorose atliekamo darbo. Bet, jo žodžiais, visiškai apsieiti be žmogaus dalyvavimo skolų išieškojimo procese neįmanoma, nes daugeliu atvejų būtini kvalifikuoti individualūs sprendimai.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis V. Milevičius

Antstolis A. Selezniovas vaizdžiai papasakojo apie populiariausią Lietuvos antstolių teikiamą teisinę pasaugą – faktinių aplinkybių konstatavimą. Nuo 2003 m., kai ši paslauga pradėta teikti, įvairios faktinės aplinkybės Lietuvoje konstatuotos jau beveik 55 tūkst. kartų.

Vienas iš dažnų atvejų – prašymai užfiksuoti esamų statinių būklę prieš planuojamas statybas. „Pavyzdžiui, statytojas nori statyti didelį namą Klaipėdos senamiestyje. Jis paprašė užfiksuoti, kaip atrodo krantinė, šaligatviai, namų fasadai gretimuose kvartaluose šalia būsimo statinio vietos. Mes su užsakovu pasiėmėme filmavimo kamerą ir pasivaikščiojome po senamiestį tris valandas  Jei vėliau kuris nors gyventojas imtų reikšti pretenzijas, esą pravažiavo kažkoks „Kamazas“ ir kažką apdraskė, turint faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą visada bus galima įsitikinti, ar buvo tas apdraskymas iki statybų, ar nebuvo“,– pasakojo A. Selezniovas.

Privatūs antstoliai Kazachstane veikia nuo 2012 m., o naujas proveržis jų veikloje įvyko 2015 m., kai buvo įkurti respublikiniai Kazachstano privačių antstolių rūmai. Antstolių ir jų kontorų darbuotojų kvalifikaciją ir periodinį profesinių žinių tobulinimą užtikrina specialiai įsteigtas mokymų centras.

SEKITE MUS FACEBOOK!

Grįžti atgal