Lietuvos antstolių rūmų veiklos 20-metis įprasmintas išskirtiniais darbais

Kadenciją baigusi Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė

Balandžio 26 d. antstoliai simboliškai paminėjo Lietuvos antstolių rūmų veiklos 20-metį ir suformavo antstolių savivaldos institucijas 2023-2026 m. kadencijai.

XXIV antstolių susirinkime Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininku išrinktas Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis, pastaruosius ketverius metus vadovavęs Antstolių garbės teismui. Jis pakeitė antstolę Ingą Karalienę, kuri vadovavo antstolių profesinei asociacijai didžiąją dalį jos gyvavimo laiko – daugiau kaip 14 metų. Naujos sudėties prezidiume taip pat dirbs antstoliai Rima Adomaitienė (Radviliškis), Rima Gražienė (Kaunas), Laurynas Lukšys (Marijampolė) bei Jonas Petrikas (Klaipėda).

Išrinktasis Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis

Antstolių garbės teismo nariais išrinkti antstoliai Artūras Auglys (Marijampolė), Neringa Bacevičienė (Kaunas), Vitalis Milevičius (Vilnius), Brigita Tamkevičienė (Klaipėda), Sonata Vaicekauskienė (Kaunas) bei du visuomenės atstovai – dr.  Dovilė Pūraitė-Andrikienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė ir Mykolas Kirkutis, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dėstytojas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas.

Antstolius pasveikino teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė ir akademikas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė

Kaip pažymėjo viceministrė, ne tik efektyvus bendradarbiavimas, bet ir pasitikėjimas antstolių savivalda leidžia Teisingumo ministerijai suteikti Antstolių rūmams, kaip antstolių savivaldos institucijai, daugiau įgaliojimų ir patikėti vis platesnes administracines funkcijas. Akad. prof. habil. dr. V. Nekrošius naujiems antstolių savivaldos institucijų nariams palinkėjo kantrybės bendradarbiaujant su sprendimų priėmėjais ir supažindinant juos su priverstinio sprendimų išieškojimo sistemos veikla.

Akademikas prof. habil. dr. V. Nekrošius

Lietuvos antstolių rūmų veiklos 20-metis įprasmintas dviem išskirtiniais kūriniais. Vienas jų papildys teisinės literatūros lentynas, kitas papuošė Lietuvos antstolių rūmų interjerą.

Pirmą kartą per 20 metų, kai Lietuvoje veikia privatūs antstoliai, Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva išleistas Civilinio proceso kodekso VI dalies mokslinis praktinis komentaras. Kaip minima leidinio įžangoje, civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Nuo to, kaip vykdomi teismo sprendimai, priklauso, kaip bus įgyvendintas konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas, kaip efektyviai bus apgintos pažeistos arba ginčijamos asmenų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Nepaisant vykdymo proceso reikšmės pažeistoms teisėms ginti, Lietuvos teisės doktrinoje šiai temai iki šiol nebuvo skiriama daug dėmesio. Tikimasi, kad leidinys užpildys susidariusią spragą daugeliui teisininkų aktualiu turiniu.

1000 egzempliorių tiražu išleistas komentaras skirtas teismų praktikos ir teisės doktrinos darbams, susijusiems su priverstinio vykdymo procesu, apibendrinti ir susisteminti. Leidinio autoriai – prof. E. Tamošiūnienė,  prof. V. Višinskis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, antstoliai I. Karalienė, S. Kastanauskienė, V. Milevičius, L. Lukšys, S. Vaicekauskienė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė. Recenzentai – akademikas prof. habil. dr. V. Nekrošius ir dr. Ž. Terebeiza.

Lietuvos antstolių rūmų salę pagyvino unikalus meninio stiklo pano „Bendrystės ratas“. Jo autorius – plačiai žinomas stiklo menininkas Remigijus Kriukas, nuo 1985 m aktyviai dalyvaujantis parodose bei kūrybiniuose simpoziumuose Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Bulgarijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje bei kitose šalyse. Bendraautoriai – Lietuvos antstolių rūmų antstoliai, ranka parašę savo mintį ar palinkėjimą stiklo kompozicijos pagrindui. Idėja iš pažiūros paprasta, bet gimė ne iš karto.

Kūrinys - vizualiai lengvas ir grakštus, nors ir sveria apie 300 kg. Veidrodiniai stiklo burbulai pano centre sukasi bendrame sūkuryje, kuris tarytum gyvas, „reaguoja“ į kiekvieną judesį ar šviesos blyksnį. Visi rankų darbo burbulai – vizualiai panašūs, bet ir skirtingi - kiekvienas savitas, kaip ir antstolių profesinės bendruomenės nariai.

Šventinę renginio dalį vedė ir dainavo operos solistė Jomantė Šležaitė-Paukštė, akompanavo  džiazo pianistas, kompozitorius Artūras Anusauskas.

Asociacija Lietuvos antstolių rūmai įsteigta 2003 m. kovo 7 d. vykusiame I Antstolių susirinkime.

SEKITE MUS FACEBOOK!