Posakis „Ruošk roges vasarą“ puikiai tinka kalbant apie įrodymų fiksavimą ruošiantis turtiniams ginčams. Tai, kad svarbių įrodymų užfiksavimui naudinga pasitelkti antstolius – seniai ne naujiena. Įvairias faktines aplinkybes Lietuvos antstoliai yra konstatavę jau beveik 60 tūkst. kartų.
Sėkmingai pasinaudojusieji šia antstolių paslauga sako, kad faktinių aplinkybių konstatavimas padėjo sutaupyti daug nervų ir pinigų. Vis dėlto nemaža dalis klientų į antstolius vis dar kreipiasi pavėluotai. Jie būna kažką girdėję apie šią antstolių paslaugą, bet nebūna įsidėmėję esminės taisyklės – kad reikia kreiptis laiku.
Birželio 26 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatų kontoros COBALT partneris, advokatas dr. Rimantas Simaitis aptaria tinkamiausio momento svarbą: kada yra tinkamas metas kreiptis į antstolius, kad jie galėtų užfiksuoti reikšmingas faktines aplinkybes.
Antstolis J. Petrikas
Pasak antstolio J. Petriko, faktinių aplinkybių konstatavimas sietinas su momentu ir to momento užfiksavimu. Vaizdžiai kalbant, šią paslaugą galima palyginti su vestuvių nuotraukomis: mes norime užfiksuoti ir šventę, ir nuotakos suknelę, ir nuotaiką. Toks pat ir faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos tikslas – užfiksuoti įrodymus tą dieną, tą sekundę, kad jie vėliau neišnyktų ar nebūtų piktavališkai sunaikinti.
Advokatas dr. R. Simaitis išskiria du galimus faktinių aplinkybių konstatavimo tikslus. Vienas – būsimų ginčų prevencija, kai faktų užfiksavimas veikia kaip draudimo polisas, o kitas – savo interesų gynimas konflikto metu. Advokato žodžiais, faktinių aplinkybių konstatavimas nėra labai paprastas veiksmas ir tai kainuoja šiek tiek pinigų. Bet visada svarbu palyginti paslaugos ekonominę kainą su savo sutaupyto laiko, nervų, gerų emocijų kaina. Ir jeigu būtent antroji kaina yra didesnė, tai paslauga verta pasinaudoti.
Antstolis J. Petrikas pabrėžia, kad tiek norint užfiksuoti atsiradusią žalą, tiek siekiant nuo jos apsisaugoti, labai svarbu į antstolį kreiptis tinkamu laiku.
Antstolio žodžiais, ypač daug pavėluoto kreipimosi atvejų pasitaiko sprendžiant patalpų nuomos klausimus. „Paskambina patalpų savininkas ir sako: „Buvau išnuomojęs turtą, ten buvo baldai, įrankiai, priemonės, o dabar nieko nebėra“. Ką mes rasime atėję fiksuoti? Tuščias patalpas. Mes galime užfiksuoti, kad patalpose nieko nėra, bet negalime parodyti, kas ten buvo anksčiau. Antstolis negali fiksuoti įrodymų nei praeityje, nei į ateitį“,– aiškino J. Petrikas. Todėl, jo žodžiais, antstoliai visada pataria nuomotojams pasinaudoti faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga ir prieš išnuomojant patalpas, ir nuomininkui išsikraustant. Kad ir kokie geri būtų santykiai su nuomininkais, faktinių aplinkybių konstatavimo nereikėtų vengti: juk ši paslauga savaime nėra kažkoks blogis, priešingai – ji padeda apsaugoti abiejų nuomos šalių teisėtus interesus.
Kaip minėjo antstolis, kartais pernelyg didelis pasitikėjimas, nenoras pyktis su kaimynais komplikuoja ir žalos išsireikalavimo procesus po avarinių situacijų. „Trūko vamzdis, užliejo visą namą. Tariantis su kaimynu dėl žalos, šis žada viską atlyginti, tad nukentėjęs savininkas susiremontuoja patalpas. Bet, kai ateina „diena X“, kaimynas jau kalba kitaip: kad žala nebuvo tokia jau didelė, kurią reikėtų atlyginti“,– pasakojo antstolis. Jo žodžiais, daugelis žmonių tikrai stengiasi išvengti nuostolių atlyginimo, todėl žmogiškumu pasikliovę nukentėjusieji lieka apgauti.
Vienu iš gerųjų pavyzdžių antstolis J. Petrikas laiko faktinių aplinkybių konstatavimą gatvių renovacijos vietose, kai viskas užfiksuojama prieš atliekant darbus. „Atliekant gatvių renovaciją dalyvauja sunkioji technika. Yra vibracija, gali būti poveikis aplinkai. Mes užsifiksuojame gretimai esančius namus, įvažiavimus, trinkeles. Vėliau, kai mano klientams skambina žmonės, ir sako, kad „Jūs sunaikinot įvažiavimus, mano namo sienos trūko“, klientai peržiūri vaizdo įrašą ir mato, kad taip jau ir buvo prieš renovaciją,“– prisimena R. Petrikas. Anot jo, tokios laiku atliktos faktų konstatavimo paslaugos tikrai ne vienam padėjo ir padės ateityje.
Advokatas dr. R. Simaitis
Advokato dr. R. Simaičio pastebėjimu, kai kuriais faktų konstatavimo atvejais reikia specialių žinių, tad vien antsatolių, turinčių teisinę kvalifikaciją, pagalbos nepakanka, tenka pasitelkti specialistus. Jis paminėjo praktikoje pasitaikiusį atvejį, kai reikėjo nustatyti, ar tam tikroje stiklo gamybos linijoje produkcija nėra pažeidžiama. „Teko kviestis ne tik antstolį, kuris visą tą produkcijos gamybos procesą filmavo ir išsamiai aprašė, kokia įranga su kuo liečiasi, bet taip pat dalyvavo ir stiklo ekspertas, kurie vertino gamybos linijos poveikį stiklo tarai. Buvo konstatuota, kad nėra tokios sąveikos, dėl kurios konkrečioje gamybos linijoje galėtų būti pažeista stiklo tara,“– iliustravo advokatas.
Faktinių aplinkybių konstatavimas naudingas sprendžiant turtinius šeimos ginčus
Pasak antstolio J. Petriko, į antstolius besikreipiantys asmenys dažnai jau nebegyvena kartu, jiems iškyla daug turto dalybų klausimų, tad apie 90 proc. prašymų konstatuoti faktines aplinkybes būna susiję su turto klausimais. Prašoma užfiksuoti būste esančią įrangą, prietaisus, meno kūrinius. Kartais po skyrybų tam tikrų daiktų tiesiog nebelieka, arba jų kokybė būna nebe ta: pavyzdžiui, sidabro indų servizas pakeičiamas aliuminio servizu.
Kita šeimos ginčų dalyviams aktuali tema yra santuokinė neištikimybė. Antstolio J. Petriko teigimu, kartais dėl faktų konstatavimo besikreipiantys žmonės turi pernelyg aukštų lūkesčių. „Būna atvejų, kai klientai (dažniausiai vyrai) atsineša įrašus, vaizdo medžiagą ir prašo užfiksuoti santuokinės neištikimybės faktą. Mes vienareikšmiškai pasakome, kad tokio fakto konstatuoti negalime, kad galime konstatuoti tik vaizdo įrašo buvimą, tai kokioje laikmenoje jis įrašytas, ar kokia jo trukmė,“– sakė antstolis. Anot J. Petriko, antstoliai nėra privatūs detektyvai ar sekliai, tad vienam vyrui, primygtinai prašiusiam daryti nuotraukas, teko pasiūlyti jas pasidaryti pačiam. Advokatas Dr. R. Simaitis priduria, kad panašių paslaugų pageidaujantiems asmenims iš tiesų reikėtų kreiptis į privačios detektyvinės veikos specialistus, kurių paslaugos yra atitinkamai reglamentuotos.
Daugėja prašymų konstatuoti faktines aplinkybes elektroninėje erdvėje
Faktinių aplinkybių konstatavimą elektroninėje erdvėje antstolis J. Petrikas vadina paslauga, įgaunančia pagreitį. Viena to priežasčių – kad visa tai, kas yra elektroninėje erdvėje – žinutės, nuotraukos įrašai, interneto puslapiai – gali būti bet kada sunaikinti. Laiku pastebėjus reikšmingus faktus, laiku kreipiantis į antstolį ir laiku juos užfiksuojant, tokios aplinkybės išlieka ilgam.
Nors šiais laikais dauguma gali ir patys pasidaryti vadinamuosius „screenshot‘us“ ar „printscreen‘us“, antstolis ir advokatas pabrėžia, kad toks įrodymų fiksavimas galėtų būti naudingas nebent tada, kai nėra ginčo. „Jeigu kils ginčas, kita šalis gali pasakyti „tu nupaišei“,– sako advokatas. Pasak antstolio J. Petriko, juk į antstolį dažniausiai ir kreipiamasi todėl, kad numanomas ginčas. Tokiais atvejais antstolis pataria kreiptis ir užsifiksuoti svarbias aplinkybes neatsižvelgiant į tai, geras ar blogas yra koks nors asmuo, gerai ar blogai vyksta koks nors susitarimas. Jei nereikės, tokio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bus galima ir nenaudoti, o jeigu prireiktų – jis labai palengvintų problemų sprendimą.
Vienas iš atvejų kai, pasak antstolio J. Petriko, faktinių aplinkybių konstatavimas elektroninėje erdvėje buvo naudingas tūkstančiu procentų – vestuvių vaizdų fiksavimas internete. Vestuvių šventei samdant fotografą-vaizdo operatorių buvo sutarta, kad vaizdai nebus viešai platinami. Bet operatorius pasielgė priešingai ir visus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas pasikeitimas žiedais, pirmasis bučinys, šokiai ir visa šventė, įkėlė į savo interneto puslapį kaip savo darbų reklamą. Kliento prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės – nufilmuoti aktualūs ekrano vaizdai realiu laiku. „Po metų advokatas pasakė didelį „ačiū“ ir atsiuntė teismo nutartį, kurioje buvo parašyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas padėjo įrodyti, neteisėto vaizdų paskelbimo faktą ir kad fotografas buvo įpareigotas juos pašalinti“.
Kaip antstolis fiksuoja faktines aplinkybes
Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai nešališkai užfiksuoja daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją ir smulkiai aprašo visus duomenis specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Faktinių aplinkybių konstatavimas dažnai vadinamas teisine fotografija. Jei reikia, pasitelkiami kitų sričių ekspertai, gali būti naudojami įvairūs sertifikuoti prietaisai tiksliam svoriui, ilgiui, tūriui, triukšmo lygiui nustatyti. Visa antstolio surinkta papildoma medžiaga – nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, užfiksuoti matavimo prietaisų rodmenys - tampa neatskiriama faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(