Kada ir kokį skolos išieškojimo kelią pasirinkti, kad tikimybė susigrąžinti reikalaujamą sumą būtų pati didžiausia? Ir kokios antstolių paslaugos gali priartinti sėkmę?
Patarimais amžinai aktualia skolų susigrąžinimo tema su „Žinių radijo“ laidos „Ekspertai pataria“ klausytojais dalijosi antstolė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė Klaipėdos apygardoje Greta Žutautė ir advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Ramunė Juškaitė.
Pasak antstolės G. Žutautės, frazė „Sveiki, Jums skambina antstolis“ gali ir sugadinti dieną, ir labai greitai išspręsti finansinę problemą. Dažnas antstolio skambučio išsigąsta net ir neturėdamas skolų. Tarp žmonių paplitusi nuomonė, kad iš antstolio „nieko gero nesulauksi“, nes antstolis tik areštuoja lėšas ir turtą, „pradangina“ pinigus iš sąskaitų. Toks stereotipas patvirtina, kad žmonės vis dar per mažai žino apie nepriverstinio pobūdžio antstolių paslaugas, tokias kaip tarpininkavimas vykdant turtines prievoles (ikiteisminis skolų išieškojimas) faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų perdavimas ar įteikimas ir kt. Teikdamas privačias teisines paslaugas, antstolis netaiko priverstinių priemonių, kurios neišvengiamos vykdant teismų ir kitų institucijų sprendimus.
Ikiteisminio skolų išieškojimo paslauga – tas atvejis, kai gali pakakti antstolio skambučio
„Turėdamas skolą patvirtinančius dokumentus, žmogus gali tiesiogiai kreiptis į antstolį. Jeigu antstolis imasi tarpininkavimo išieškant skolą, tai skolininkas yra tiesiog raginamas geruoju susimokėti skolą ne teismo tvarka“,– aiškino antstolė G. Žutautė. Jos žodžiais, kartais tikrai užtenka tik skambučio, kad skolininkas suprastų: labai brangus „malonumas“ bus bylinėtis ir atidavinėti skolą po teismo. Toks procesas gali pakenkti jo reputacijai, sugadinti dalykinius santykius ir t. t.
„Ne veltui sakoma, kad maža skola žmogų daro skolininku, o didelė – priešu. Būtent tam, kad geri draugai ar verslo partneriai dėl pinigų netaptų priešais, ir yra verta išbandyti ikiteisminio išieškojimo paslaugą“,– akcentavo advokatė R. Juškaitė.
Nors antstolio skambutis ir neturi teisinės galios, informacija apie pokalbį su skolininku vėliau gali būti pridedama prie kitų dokumentų, tokia informacija gali atskleisti skolininko požiūrį į skolą, jo reakciją. „Būna, kad žmogus sako „Ne ne, jokių antstolių, susimokėsiu!“. Būna, kad po ankstolio skambučio asmuo pats kreipiasi į kreditorių ir geranoriškai susiderina skolos mokėjimo grafiką. Tokiais atvejais antstolio misija tuo ir pasibaigia,“– kalbėjo antstolė G. Žutautė.
Kaip minėjo antstolė, skolą patvirtinantys dokumentai gali būti įvairūs: sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo kvitai, sutartys ir t. t. Tačiau svarbu, kad juose nurodytas atsiskaitymo terminas jau būtų pasibaigęs. To reikalauja Antstolių įstatymo 25 str.
Kreiptis į antstolį galima nors ir kitą dieną po mokėjimo termino
Antstolės G. Žutautės žodžiais, kuo anksčiau susirūpinama skolos išieškojimu, tuo geriau. Kai kurie ekspertai sako, kad optimalus terminas pradėti skolos išieškojimą – septynios dienos po pasibaigusio atsiskaitymo termino. Tačiau kreiptis į antstolį galima nors ir kitą dieną po suėjusio mokėjimo termino.
Advokatė R. Juškaitė pabrėžė, kad delsti kreiptis dėl skolos išieškojimo į specialistus niekada nereikia. Dažnu atveju atsitinka taip, kad kreditoriui besvarstant savo veiksmus, pinigai iš skolininko banko sąskaitų būna išslapstomi kažkur kitur, nekilnojamasis turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims ir pan. Tai, žinoma, labai apsunkina vėlesnį skolos išieškojimo procesą. Todėl svarbu kreiptis laiku, o prieš kreipiantis – atlikti parengiamuosius darbus, susirinkti būtinus įrodymus.
Kada gali būti naudingas antstolio teisinių paslaugų kompleksas?
Ikiteisminis skolų išieškojimas praktikoje dažnai sėkmingai derinamas su kitomis nepriverstinio pobūdžio antstolių paslaugomis: dokumentų įteikimu ir faktinių aplinkybių konstatavimu.
Operatyvus ir tinkamas dokumentų įteikimas pagreitina teisinius procesus. Tai veiksminga priemonė pranešti apie svarbią teisinę reikšmę turinčius įvykius ar teisinius ketinimus asmenims, vengiantiems vykdyti savo prievoles ar įsipareigojimus. Pasak antstolės G. Žutautės, adresatas gali antstoliui pasakyti, „aš nieko nepasirašysiu“, bet pagal Civilinio proceso kodeksą antstolio užfiksuotas atsisakymas priimti dokumentus arba nepasirašymas juos priimant įgyja tokią pat teisinę galią, kaip ir dokumentų priėmimas, t. y., dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.
Antstolio paslaugos gali padėti prisiteisti skolą
Jei pinigus paskolinęs asmuo neturi nei kvito, nei jokio kito dokumento ir siekia skolą susigrąžinti, kartais gali padėti faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga, sakė antstolė G. Žutautė. Bet tokiu atveju antstolis jau negalėtų imtis tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugos, skolą reikėtų prisiteisti teisme ir vėliau kreiptis į antstolį dėl priverstinio jos išieškojimo.
„Antstolis nėra stebukladarys, jis negali paimti iš ten kur nėra ir atiduoti tam, kam priklauso. Bet tikrai verta kreiptis pagalbos, verta susitvarkyti visus dokumentus, pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą,“– pabrėžė antstolė G. Žutautė. Ji priminė, kad daugumai skolų išieškojimo senaties nėra, skolos gali būti išieškomos iš skolininko pensijos ir kitų pajamų, kurių anksčiau ar vėliau gali atsirasti.
Dėl teisinių paslaugų galima kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį antstolį. O antstolė G. Žutautė sako, kad siekiant išvengti finansinių problemų, naudinga pasitarti su antstoliu arba advokatu jau prieš skolinant ar sudarinėjant sutartis.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(