Netinkamas kelio įtvaras, staigiai prakiurę batai, neveikiantis dušo maišytuvas, lengvatikius „medžiojanti“ reklama. Tai tik keletas vartotojų ginčų su prekių ir paslaugų teikėjais objektų.
Ginčų rezultatai – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nutarimai, kuriais prekes ir paslaugas teikusioms įmonėms nurodyta grąžinti klientams pinigus už netinkamas prekes ar paslaugas, o klaidinančius reklaminius skelbimus platinusioms bendrovėms – sumokėti solidžias baudas už Reklamos įstatymo pažeidimus.
Per 2023 m. sausio – spalio mėnesius antstoliai visiškai įvykdė 160 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų. Tai 62 proc. iš visų užbaigtų vykdomųjų bylų dėl vartojimo ginčų.
Didžioji dalis šios kategorijos bylų, kurias antstoliams teko užbaigti visiškai neįvykdžius – tai bylos, persiųstos bankroto ar restruktūrizavimo administratoriams. Jie tęsia priverstinio išieškojimo procesus.
Įvairūs ginčai, labai skirtingos ir vartotojams sugrąžintos pinigų sumos. Per dešimt šių metų mėnesių antstolių išieškota mažiausia suma – 14 eurų už jau minėtą netinkamą kelio įtvarą. Kaip teigiama VVTAT nutarime, internetu įsigyta prekė neatitiko aprašymo ir buvo netinkamo dydžio, tačiau pardavėjas nenurodė, kaip pirkėja galėtų grąžinti įtvarą ir atgauti sumokėtus pinigus.
Didžiausia suma – 56,9 tūkst. eurų bauda – vykdant VVTAT nutarimą išieškota iš vienos žiniasklaidos verslo bendrovės. Bauda skirta už reklamą, kuria buvo siūloma įsigyti „stebuklingą“ regėjimo gerinimo priemonę, galinčią pašalinti netgi rimtus regos defektus per 7 milisekundes. Šią tariamai revoliucinę priemonę reklamos skaitytojams pristatė galimai neegzistuojantis medicinos profesorius (jo pavardės net neįmanoma rasti naudojantis „Google“ paieškos sistema).
Siekdami sklandesnio VVTAT nutarimų vykdymo proceso, šios tarnybos ir Lietuvos antstolių rūmų atstovai aktualius praktinius klausimus aptarė specialiame pasitarime.
Lietuvos antstolių rūmų atstovės Šiaulių apygardoje, antstolės Rimos Adomaitienės žodžiais, savo teises ginantys vartotojai iš antstolių visada tikisi maksimalaus praktinio rezultato. O jis dažnai priklauso ir nuo VVTAT nutarimo rezoliucinės dalies. Kai rezoliucinė dalis aiški ir konkreti, nebelieka erdvės naujiems ginčams ar prieštaringoms interpretacijoms, antstolis gali nedelsdamas imtis išieškojimo veiksmų ir grąžinti skolą vartotojui. Tiesa, tais atvejais, kai vartotojai reikalauja, kad netinkamas daiktas būtų pakeistas tokiu pačiu tinkamu daiktu, o netinkama paslauga – tinkama paslauga, VVTAT nutarimus gali būti sudėtinga įvykdyti vien dėl to, kad rinkoje nebėra reikiamos prekės.
Pasak VVTAT Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Aidos Gasiūnaitės-Stavginskienės, būtent tokių atvejų, kai į tarnybą besikreipiantys vartotojai nori daikto, o ne pinigų, pastaruoju metu daugėja. VVTAT negali daryti įtakos vartotojų reikalavimams ir juos perkelia į savo nutarimus.
Kaip pastebėjo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Jonas Petrikas, tolesnė tokių nutarimų vykdymo sėkmė priklauso ir nuo paties išieškotojo atkaklumo: praktikoje pasitaikė ir toks atvejis, kai pardavėjas specialiai užsakė reikiamą prekę užsienyje ir perdavė ją pirkėjui.
VVTAT nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme. Įsigaliojęs VVTAT nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu VVTAT nutarimas neįvykdomas gera valia, jis gali būti vykdomas priverstinai, tai yra – pateikiamas vykdyti antstoliams (vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarka detaliai aprašyta čia: https://www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos).
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(