Antstolė I. Beliačic: metalinių garažų masyvui pajudinti prireikė išskirtinių pastangų

Metalinių garažų masyvui sostinės Kernavės gatvėje pajudinti prireikė išskirtinių antstolės pastangų. Rezultatas – akivaizdžiai praretėjusios garažų „gretos“.

„Lapkričio 13 d. bendrovė „Grinda“, priverstinai išvežė pirmąjį garažą. Dar apie 50 garažų savininkai per keletą pastarųjų dienų išsivežė patys“,– sako teismo sprendimą dėl įpareigojimo iškeldinti garažus vykdanti antstolė Irena Beliačic. Antstolė fiksavo priverstinio išvežimo eigą, viską stebėjo policijos pareigūnai ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Antstolės žodžiais, šių Vilniaus Šnipiškių rajone nuo sovietmečio stovėjusių garažų iškeldinimas – netipiškas atvejis, kai tenka vykdyti sprendimą, kuriuo skolininkas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Antstolė savo iniciatyva važinėjo į sklypą ir ant kiekvieno iš 179 garažų po keletą kartų klijuodavo informacinius lapelius, kurie vis būdavo nuplėšiami. Galiausiai, lapkričio 10 d. priklijuoti lapeliai jau nebebuvo nuplėšti. O garažuose apsilankantys bendrijos nariai, pasak I. Beliačic, antstolę pradėjo pažinti ir sveikintis.

Džiaugiuosi, kad mano pasirinktos priemonės suveikė. Šiuo atveju vien standartinių, Civilinio proceso kodekso 771 str. įtvirtintų veiksmų, kai antstolis surašo nustatytos formos aktą, įpareigodamas vykdyti sprendimą ir nevykdymo atveju kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo, nebūtų pakakę. Reikėjo kažkaip „prisibelsti“ pas garažų savininkus, o garažų bendrija tam visais būdais trukdė“– pasakoja antstolė I. Beliačic.

Metalinių garažų bendrija keletą metų neįvykdė nei savivaldybės įpareigojimo, nei savo pačios pažado išgabenti šiuos garažus iš Kernavės gatvės sostinės Šnipiškių rajone.

Tikimasi, kad žinia apie jau prasidėjusį priverstinį iškeldinimą artimiausiu metu pasieks ir kitus garažų bendrijos narius, todėl priverstinai iškeldinamų garažų skaičius natūraliai mažės. Kaip pabrėžia antstolė, savarankiškas garažų ir juose esančių daiktų išvežimas yra palankiausia išeitis jų savininkams. Anksčiau ar vėliau visi garažai bus išvežti, o priverstinio nukėlimo ir išvežimo išlaidas ateityje turės atlyginti patys savininkai.

Vilniaus miestp savivaldybės duomenimis, miestui priklausančiame žemės sklype išrikiuoti metaliniai garažai užiima apie 63 arų ploto sklypą, kuriame tilptų visas vaikų darželis, liktų vietos dar ir sporto žaidimų aikštelei. Garažų savininkus vienijanti bendrija ilgai neatskleidė tikrųjų savininkų, vėliau teigė, kad įpareigos juos nukelti garažus iki šių metų vasaros pabaigos. Bendrijai to nepadarius, teismas leido pačiai savivaldybei nukelti šiuos garažus.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis sovietmečiu. Tuomet juos valstybinėje žemėje leista statyti laikinai – 3-5 metams, tačiau dešimtmečius ten likę garažai, pasak savivaldybės, ilgainiui tapo sąvartynais, ėmė kelti grėsmę aplinkai, teršti ją.

SEKITE MUS FACEBOOK!