Bendras skolingų asmenų skaičius Lietuvoje nedidėja ir net po truputį mažėja. Fizinių asmenų, kurių skolas išieško antstoliai, šiuo metu turime beveik 1,5 tūkst. mažiau, negu jų buvo prieš 6 mėnesius.
Vis dėlto nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusi palengvinta išieškojimo tvarka lėtins skolų grąžinimo tempus apie 2,5 karto ir daugeliu atvejų gali net padidinti skolų naštą. Į ką atkreipti dėmesį, kad taip neatsitiktų ir kokie sėkmės receptai padeda greičiau spręsti skolų problemas tiek skolininkams, tiek kreditoriams?
Patarimais su „Žinių radijo“ laidos „Ekspertai pataria“ klausytojais liepos 8 d. pasidalijo Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos narys, antstolis Saulius Virbickas ir advokatų profesinės bendrijos SPECTRUM LEGIS advokatė Asta Astrauskienė.
Antstolis S. Virbickas: skolų išieškojimo palengvinimai – lazda su dviem galais
Kaip paaiškino antstolis S. Virbickas, nuo šiol kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio išieškoma mažesnė suma, negu kad buvo anksčiau. Bet tai nereiškia, kad galutinė išieškoma suma nepasikeis. „Nieko panašaus, procesas gerokai pabrangsta. Kaip taisyklė, teismas priteisdamas skolas kartu priteisia ir netesybas, ir delspinigius, ir palūkanas. Pagal Lietuvos teisę, atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio, pirmiausia dengiamos visos netesybos, ir tik tuo atveju, jeigu lieka pinigų, dengiamos ir skolos,“– sakė antstolis.
Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos narys, antstolis S. Virbickas
Jo teigimu, labai reali tikimybė, kad įsiskolinusiems didesnes sumas, piniginių įsipareigojimų apimtis dėl ilgesnės išieškojimo trukmės ilgainiui ne mažės, o didės. Pvz., jei skola yra 17 tūkst. eurų ir asmuo uždirba tik minimalią mėnesinę algą (MMA), tai per metus iš jo būtų galima išskaičiuoti apie 850 eurų, o 5 proc. metinės palūkanos taip pat sudarytų 850 eurų; jei įsiskolinimo suma didesnė, mokėtinos 5 proc. palūkanos viršytų netgi leidžiamas išskaičiuoti sumas. Vadinasi, nuolatos mokant labai mažas įmokas, nebūtų padengiamos net skolos palūkanos. „Su tokiais išskaitų dydžiais žmogus pasmerktas mokėti iki gyvenimo pabaigos ir palinkti nepadengtą skolą vis tiek,“– reziumavo antstolis.
Advokatė A. Astrauskienė: stebėkite, kokia išieškotų pinigų dalis skiriama skolai dengti
Advokatė A. Astrauskienė pripažino ir iki naujųjų įstatymo pakeitimų būdavus situacijų, kai ilgus metus mokėdami įmokas žmonės negalėdavo „išbristi“ iš skolų. „Visiškai neseniai į mane kreipėsi žmogus, turinti 5 nepadengtus kreditus, vienas jų – išduotas dar „Snoro“ banko. Galime įsivaizduoti, kiek jau daug laiko praėjo. Žmogus nesuprato, kodėl jo skola nepasidengia, nors išieškojimas vykdomas daugiau negu 10 metų,“– prisiminė advokatė. Anot jos, po naujųjų pakeitimų panašių situacijų tik daugės ir džiaugsmas dėl sumažėjusių išskaitų gali būti labai apgaulingas.
Advokatė A. Astrauskienė
Pirmasis advokatės patarimas turintiems skolų – sekti savo elektroninę vykdomąją bylą, susisiekti su antstoliu ir išsiaiškinti, kokia suma iš išieškotų pinigų tenka skolai dengti. „Jeigu skola nedengiama, tai yra tikrai labai ryškus signalas, kad reikėtų bent kažkiek prisidėti savo papildomomis lėšomis ir dengti skolą. Nes kitaip žmogus mokės tik palūkanas ir iš skolos bėdų niekada neišlips“,– kalbėjo advokatė.
Demokratijos grimasos: kreditorių interesai – žemiau nei skolininkų
„Istorija parodė, kad laisvoje Lietuvoje kreditorių interesai visada buvo menkiau saugomi, nei skolininkų interesai,“– vertindamas naujuosius skolų išieškojimo palengvinimus pastebėjo antstolis S. Virbickas.
Anot jo, dabar kreditoriai turėtų dar labiau stengtis kuo greičiau pradėti tiek skolos prisiteisimo, tiek ir išieškojimo procesą. „Jeigu yra uždelsiamas procesas, tai turtas gali būti skolininko išdovanojamas, parduodamas, įvairiais būdais perleidžiamas. Skolingas žmogus gali pabandyti įsidarbinti užsienyje. Ir tada kreditorius gali atsidurti labai sunkioje padėtyje: gali atsitikti taip, kad net ir turint teismo sprendimą, antstoliai nieko nebegalės padėti,"– sakė antstolis.
Advokatė A. Astrauskienė priminė, kad galimybes susigrąžinti skolą labai padidina tokie teisiniai instrumentai kaip laidavimas ir įkeitimas. Kartu ji pripažino neabejojanti, kad reaguodami į teisinio reguliavimo pokyčius kreditoriai „pasidarys namų darbus“ ir griežtins kreditavimo sąlygas. „Jei išieškojimas gali būti nukreipiamas į paskutinį būstą tik skolai pasiekus 10 minimalių mėnesio algų sumą, tai bankas atitinkamai vertins savo riziką ir mažės skaičius žmonių, kurie galės gauti kreditus, kalbėjo advokatė.
Mažėjantis skolininkų būrys – tai ir antstolių profesionalaus darbo rezultatas
Pasak Antstolio S. Virbicko, viena esminių priežasčių, dėl kurių mažėja skolininkų būrys, yra profesionalus antstolių darbas. Geriausi galimi rezultatai pasiekiami taikant įvairias valstybės leidžiamas priverstinio poveikio priemones (tokias kaip išieškojimas iš asmens lėšų ir turto, išieškojimas iš asmeniui priklausančių lėšų pas trečiuosius asmenis). Be to, vis daugiau žmonių supranta, kad, jeigu jau teismas priteisė skolą ir sprendimas įsiteisėjo, tai neverta pasyviai laukti, kol skolos išieškojimas bus perduotas antstoliams. Atsakingi žmonės stengiasi savarankiškai atsiskaityti su kreditoriais žinodami, kad, pradėjus darbą antstoliams ne tik nepavyks išvengti skolos grąžinimo, bet dar ir teks papildomai sumokėti už antstolių darbą, akcentavo antstolis S. Virbickas.
Laidos įrašo klausykitės čia: https://www.youtube.com/watch?v=A0EcTalovMA
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(