Iš kairės į dešinę: VA Carito mediacijos centro „In pace“ vadovė, mediatorė Ū. Dusevičienė, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas M. Kukaitis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyr. patarėja U. Klingerė, advokatė I. Kudinavičiūtė – Michailovienė
Glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, detalesni teismų sprendimai ir paties vaiko geresnis paruošimas perdavimo procesui. Šios sąlygos būtinos tam, kad antstolis galėtų aktyviai ir rezultatyviai vykdyti su nepilnamečiais vaikais susijusius teismų sprendimus.
Tai akcentuota liepos 22 d. Vilniuje vykusioje diskusijoje ,,Antstolių ir advokatų vaidmuo ir iššūkiai vaiko paėmimo bei bendravimo tvarkos užtikrinimo procedūrose konflikto metu“. Savo įžvalgomis ir siūlymais pasidalijo Lietuvos advokatūros, Lietuvos antstolių rūmų, Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus atstovai.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio, jei norime realaus rezultato ir siekiame, kad sprendimo nevykdanti šalis iš tiesų pajustų atsakomybę, visos šiuose procesuose dalyvaujančios institucijos turėtų planuoti bent vienu žingsniu į priekį. Neefektyvu tiesiog atiduoti sprendimą antstoliui ir tikėtis, kad antstolis, kaip paskutinė instancija, priverstinėmis priemonėmis išspręs visas problemas.
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis taip pat pripažino, kad praktikoje, kai „niekas neveikia“ tebėra įprasta tikėtis antstolio, kaip „kraštutinio vykdytojo“ pagalbos. Tačiau turėtume siekti pokyčių, o viena iš galimų papildomų priemonių galėtų būti specializuotas „vaiko advokatas“, nes dažnai su vaikais susijusiuose procesuose reikia trečiojo vaiko interesų gynėjo.
Antstolio I. Gaidelio žodžiais, antstoliams apskritai neturėtų būti pateikiami konstatuojamojo pobūdžio teismų sprendimai, kuriuose, pavyzdžiui, nustatyta, kokiomis dienomis tėvas lanko su motina gyvenantį vaiką. Iš tokių sprendimų neaišku, kokius priverstinio pobūdžio veiksmus turėtų taikyti antstolis. „Tokiais atvejais antstoliai dirba paštininkais, nepabijokime to žodžio. Antstolio darbas yra gauti vykdomąjį dokumentą ir išsiųsti pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo“, – kalbėjo I. Gaidelis. Laukiamo rezultato toks formalus darbas dažniausiai neatneša, o tik dar labiau atitolina realų sprendimo įvykdymą: kol antstolio procesiniai veiksmai apskundžiami teismui, kol skundai išnagrinėjami, praeina pusė metų, ir galiausiai teismas paskiria 50 eurų baudą, arba 2 eurų baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Retorinis I. Gaidelio klausimas: „Kam tai skausminga?“. Jis pripažino, kad Lietuvoje (skirtingai nei, pavyzdžiui, Olandijoje, kur veikia specializuoti centrai, turintys bendratėvystės specialistus), būtų labai sunku imtis radikalesnių priemonių ir laikinai paimti vaiką iš abiejų tėvų, kol šie išsispręs savo tarpusavio problemas, kol sugebės pamiršti buvę pora ir pradės gyventi dėl vaiko. Taigi, lieka finansinės sankcijos: sprendimo nevykdančiai šaliai turi „finansiškai skaudėti“, pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų vadovas.
Lietuvos antstolių rūmų surinktais duomenimis, dažniausiai teismai skiria vienkartines baudas už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus valstybės naudai arba išieškotojo naudai. Vidutiniškai skiriama 200-250 eurų dydžio vienkartinė bauda. Tačiau neretai apeliacinės instancijos teismas sumažina pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį arba vietoj paskirtos baudos už kiekvieną pažeidimo dieną paskiria fiksuotą baudos dydį. Pasitaiko atvejų, kai teismai netenkina antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo.
Kaip apibendrino diskusijos moderatorė, Mediacijos centro „In pace“ vadovė Ūla Dusevičienė šiuo metu visos institucijos sutinka, kad su vaikais susijusių sprendimų vykdymo praktiką reikia keisti, teismai taip pat sutinka keisti savo praktiką. Nuolat diskutuojama, ką galime padaryti geriau ir visos institucijos susiduria su sunkumais. Jos požiūriu, administracinės atsakomybės taikymas negali būti panacėja, ypač, kai baudos skiriamos tokios mažos. Kita vertus, visada turi būti sisteminsi požiūrius, kad svarbiausias dalykas – vaiko interesai.
Pasak diskusijos dalyvių, priimant ir vykdant su vaikais susijusius teismų sprendimus, teisė įsiterpia į šeimos reikalus, o įprasti teisiniai instrumentai dažnai nepadeda. Diskusijos dalyviai pripažino, kad sisteminiams pokyčiams nepakanka vien konstatuoti, jog advokatams trūksta vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbos ar kad teismų sprendimai nepakankamai detalūs. Reikia glaudesnio bendradarbiavimo visose srityse. Svarbu siekti, kad vaikai būtų geriau paruošiami perdavimo procesui. Taip pat svarbu, kad advokatai detaliau surašytų bendravimo su vaiku sąlygas ir tokiu būdu padėtų teismams priimti detalesnius sprendimus, kuriuose būtų aiškiai įvardijamos sąlygos: kokias pasekmės patirs viena ar kita šalis, jeigu vienas ar kitas sprendimo punktas nebus vykdomas gera valia. Tai ne tik drausmintų proceso šalis, bet ir antstoliams padėtų nustatyti sprendimo vykdymo pažeidimus ir veiksmingiau taikyti atitinkama sankcijas.
Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės siūlymu, sprendimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo kokybę galėtų pagerinti tam tikras nustatytos tvarkos išbandymo laikotarpis, kai būtų žiūrima, kaip ji veikia, o priežiūros funkciją galėtų vykdyti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
Diskusijos metu išsakytas apgailestavimas, kad nebuvo įgyvendintas Lietuvos antstolių rūmų siūlymas įvesti privalomąją mediaciją šeimos ginčams dėl vaikų priverstinio vykdymo procese. Lietuvos antstolių rūmai yra pateikę Teisingumo ministerijai siūlymą papildyti Civilinio proceso kodeksą nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, yra nevykdomas, netinkamai vykdomas arba negali būti vykdomas pasikeitus aplinkybėms, antstolis priima patvarkymą dėl privalomo ginčo sprendimo mediacijos būdu. Tokio siūlymo įgyvendinimui kol kas nerasta valstybės lėšų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje iš viso buvo vykdoma 10 vykdomųjų bylų dėl vaiko perdavimo (3 – dėl perdavimo Lietuvoje, 3 – dėl perdavimo į Jungtinę Karalystę, 2 – dėl perdavimo į Italiją, 1 – dėl perdavimo į Nyderlandus, 1 – dėl grąžinimo į Lietuvą iš JAV ir kitos šalies) ir 541 vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Praėjusiais metais pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį užfiksuotas nežymus naujų reikalavimų vykdyti sprendimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos skaičiaus mažėjimas o iki tokių sprendimų skaičius stabiliai augo.