Antstolis A. Naujokaitis: „Antstolio užfiksuoti įrodymai – svarus akmenukas ant Temidės svarstyklių“

Iš kairės į dešinę: antstolis A. Naujokaitis, žurnalistė L. Luneckienė, advokatas E. Zaleskis

Vis plačiau taikoma faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga keičia požiūrį, kad antstoliai reikalingi tik siekiantiems susigrąžinti skolas. Profesionalus svarbių aplinkybių fiksavimas padeda spręsti ginčus ar jų išvengti daugybėje gyvenimo sričių.

Kokiais atvejais faktų konstatavimo paslauga gali praversti ir ko reikia, kad antstolio užfiksuoti įrodymai dirbtų paslaugos užsakovui, „Žinių radijo“ klausytojams spalio 16-osios laidoje „Ekspertai pataria“ pristatė antstolis Arminas Naujokaitis ir advokatas Eduardas Zaleskis.

„Žmogus gali būti teisus. Tačiau jeigu teisme šalia savo teiginių nepateiks įrodymų, tai nešališkam teisėjui jis neįrodys savo tiesos ir, net būdamas teisus, bylos nelaimės,“– pabrėžė antstolis A. Naujokaitis. Jo žodžiais, antstolio sudarytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dažnai tampa tuo svariu akmenuku, nusveriančiu Temidės svarstykles į vieną ar kitą pusę.

Įmanoma konstatuoti bet kokias dabarties aplinkybes

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šį rudenį siūlo kreiptis į antstolius tiems gyventojams, kurie yra pradėję sodo namų statybas ir nespės jų užbaigti iki šių metų lapkričio 1 d., kai įsigalios nauji reikalavimai sodų pastatams. O patys antstoliai vardija, kad fiksuojamų faktinių aplinkybių sąraše – ne tik statybos. Jame – rinkimai ir susirinkimai, įmonių ir gyventojų turtas, gamybos procesai ir įvairiausia technika, gamtos stichijų ir buitinių avarijų padariniai, informacija virtualioje erdvėje ir t. t.

Antstolis A. Naujokaitis patarė pasirūpinti svarbių įrodymų užfiksavimu visais atvejais, kai yra ginčo tikimybė. Jei prireikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą panaudoti, sutaupoma daug laiko ir pinigų ginčams spręsti.

Antstolio teigimu, įmanoma užfiksuoti praktiškai visas dabarties aplinkybes. Kai kuriais atvejais tenka pasitelkti kitus specialistus, prireikia papildomų įrankių ar prietaisų, bet pačių aplinkybių sudėtingumas nėra kliūtis faktinių aplinkybių konstatavimui.

Antstolis A. Naujokaitis

Jei reikia, gali būti paimami mėginiai, kurie vežami į laboratorijas. „Yra tekę imti ir kavos pupelių mėginius, ir sandarinimo medžiagos pavyzdžius iš statomo objekto“,– pasakojo antstolis A. Naujokaitis. Jo žodžiais, tokiais atvejais antstolis protokole užfiksuoja, kokią dieną ir valandą, kokiame objekte medžiaga paimta ir kad būtent ta medžiaga nuvežta į laboratoriją, o kartais fiksuojamas net ir mėginio vežimas į laboratoriją.

Pasak advokato E. Zaleskio, įrodinėjimas yra pagrindinis dalykas kiekvienoje byloje: teismai reikalauja įrodyti vienokias ar kitokias aplinkybes, kuriomis tu grindžiamas reikalavimas arba atsikertama į pareikštą reikalavimą.

„Kiekvienas yra suinteresuotas įrodyti savo tiesą ir teisme gali sakyti nebūtinai taip, kaip buvo iš tikrųjų,“– sakė advokatas. Pavyzdžiui, jeigu teismui pateikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota siena ir ant jos matomos nutekėjimų žymės, tai sienos sugadinimo faktas tampa įrodytas ir tada belieka aiškintis, iš kurio buto – iš esančio viršuje ar apačioje – apgadintoji siena buvo užlieta.

Antstolio A. Naujokaičio žodžiais, antstoliai ypač dažnai kviečiami fiksuoti užlietų sklypų: vieno kaimyno sklypas yra aukščiau, kito – žemiau ir žemiau esantiems sklypams padaroma dėl įvairių nutekėjimų. „Įsirengiamas sklypas, o kaimynas nesusitvarko savo šlaito ir po liūties žemesnis sklypas užliejamas. Yra tekę konstatuoti, kaip iš vieno sklypo į kitą nutekėjo didelis kiekis kalkių ir visas žemesnis sklypas buvo sugadintas“– prisiminė antstolis A. Naujokaitis.

Reikšmingas faktines aplinkybes svarbu užfiksuoti tada, kol jos dar neišnykusios

 Antstolis A. Naujokaitis esant ginčo rizikai pataria nelaukti, kol galbūt viskas savaime išsispręs.

„Sakoma, kad  laikas gydo žaizdas ir naikina įrodymus. Belaukiant galima daug ką prarasti“,– argumentavo jis.

Kaip teigia antstolis, būtent todėl statybų bendrovės dar prieš statybas pasitelkia antstolius ir užfiksuoja gretimas teritorijas, namus, butus.  „Dėl kiekvieno įskilimo ekspertizės nepadaryti. O kai yra prieš statybas sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sulaukus pretenzijų galima toje pačioje vietoje dar kartą užfiksuoti aplinkybes ir palyginti abu protokolus. Tada belieka sulaukti eksperto išvados, ar įskilimą sukėlė statybos, ar ne“,– aiškino antstolis.

Antstolio A. Naujokaičio pastebėjimu, vykstant rinkimams netrūksta galimų Rinkimų įstatymo pažeidimų viešojoje erdvėje: socialiniuose tinkluose „liežuvio nelaikymas“ pasireiškia rašymo forma. Dažnai kyla klausimų, ar įrašai turėjo būti pažymėti kaip politinė reklama. Tokie įrašai gali būti paskelbiami jau pasibaigus rinkimų agitacijos laikotarpiui ir po kurio laiko ištrinami, tačiau poveikis rinkėjų nuomonei jau būna padarytas. Kaip įrodyti, kad teiginiai buvo skleidžiami galimai pažeidžiant įstatymą? Antstolio A. Naujokaičio žodžiais, būtent faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tokias atvejais gali tapti Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamu įrodymu, kad buvo pažeistas rinkimų agitacijos draudimas.

Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai nešališkai užfiksuoja daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją ir aprašo visus duomenis specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Visi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai saugomi Antstolių informacinėje sistemoje ir negali būti keičiami.

Dėl faktų konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį (antstolio veiklos teritorija neturi reikšmės). Antstolių kontaktai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje: https://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.

Laidą "Ekspertai pataria" vedė žurnalistė Lina Luneckienė.

LAIDA: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ekspertai-pataria/kai-gelbsti-faktiniu-aplinkybiu-fiksavimas?video=1

SEKITE MUS FACEBOOK!