Kada gali būti iškeldinama iš gyvenamųjų patalpų?

Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo iš buto, jeigu nuomos sutartis yra nutraukta teismo sprendimu? Ar antstolis gali iškeldinti būstą pardavusius asmenis, kurie nesilaiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir per nurodytą terminą neišsikrausto iš patalpų?

Abiem atvejais lemiamas žodis priklauso teismui, nors nemalonią priverstinio iškeldinimo procedūrą žmonės dažnai sieja su antstolių valia ir jų priimamais procesiniais sprendimais. Antstoliai tik vykdo teismų sprendimus, kuriems nepaklūstama geranoriškai. Teismų sprendimuose būna aiškiai nurodyta, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų.

Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja. Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai. Sudarius naują sutartį, nuomotojas galėtų atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo, nes ši procedūra nebetektų prasmės. Suprantama, kad daug paprasčiau būtų panašias finansines problemas išspręsti be teisminių procesų: iš anksto derinant su savivaldybe ar komunalinių paslaugų tiekėjais skolų grąžinimo grafiką, persikeliant į mažesnio ploto būstą. Galbūt yra galimybė gauti socialinę pašalpą.

Jeigu pasirašius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai nevykdo savo įsipareigojimų ir nepavyksta su jais susitarti gražiuoju, pirkėjai savo teises apginti taip pat gali tik kreipdamiesi į teismą – pateikdami ieškinį ir prašydami iškeldinti tam tikrus asmenis iš jų nuosavybe tapusių patalpų.

Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.

Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.

Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų: ne mažiau kaip tris mėnesius ( jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.

Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia. Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų teismo tvarka gali būti iškeldinami asmenys, kurie neišsikelia iš jų pasibaigus darbo sutarčiai.

Pagal Civilinio kodekso 3.71 straipsnį po santuokos nutraukimo teismas gali perkelti gyvenamųjų patalpų nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Teismo sprendimu iš gyvenamųjų patalpų taip pat iškeldinami subnuomininkai bei asmenys, laikinai gyvenę kitų asmenų nuomojamose patalpose ir atsisakantys iš jų išsikelti, kai baigiasi su jais sudaryta nuomos sutartis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.

Straipsnyje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.