Apie išieškotojų turimas galimybes pasinaudoti antstolių pagalba - antstolė Inga Karalienė: „Teismo sprendimas būtinas, jeigu skolos neįmanoma susigrąžinti be priverstinio vykdymo priemonių. Tačiau labai dažnai pakanka ir ikiteisminio išieškojimo procedūros, kai antstoliui pavyksta įtikinti skolininką atsiskaityti geruoju. Tokiu atveju galima kreiptis tiesiai į antstolį ir pasinaudoti jo teikiama paslauga - tarpininkavimu vykdant turtines prievoles.
Ikiteisminis išieškojimo procesas kreditoriui ir skolininkui yra gerokai pigesnis. Toks būdas padeda išvengti žyminio mokesčio teismui bei vėlesnių priverstinio sprendimo vykdymo išlaidų. Be to, atsiskaitant ikiteismine tvarka, sutaupoma ir daug laiko.
Imtis tarpininkavimo vykdant turtines antstolis gali tik tada, kai turtinės prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Antstolių įstatymo 25 straipsnis reikalauja, kad kreipdamasis dėl šios paslaugos į antstolį, kreditorius pateiktų dokumentus, patvirtinančius skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį. Ikiteisminio proceso metu kreditorius gali kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį antstolį.
Teikdamas šią paslaugą, antstolis veikia kaip derybų tarpininkas. Jis taiko įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas. Skolininkui gali būti siunčiamas antstolio siūlymas atsiskaityti su kreditoriumi ir tuo pačiu paaiškinama, kokios pasekmės jo laukia, jei būtų pradėtas teisminis ginčo nagrinėjimas bei priverstinio vykdymo procesas. Daugeliui įsiskolinusių asmenų to visiškai pakanka. Žmonės suvokia, kad po teismo sprendimo už skolos išieškojimą jie bus priversti mokėti daug brangiau, todėl nedelsdami atsiskaito su savo kreditoriais.
Iki teismo sprendimo derantis su skolininku, kartais naudinga pasinaudoti ir antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga. Kai tam tikros aplinkybės užfiksuojamos teisinėmis priemonėmis, bylinėtis su skolininku dažnai nebeprireikia.
Jeigu ikiteisminėmis priemonėmis atgauti skolos vis dėlto nepavyksta, vertėtų ilgai nelaukiant pateikti ieškinį teismui. Kuo greičiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė atgauti savo lėšas. Priešingu atveju skolininkas gali pasirūpinti, kad visos lėšos iš jo sąskaitų būtų išslapstytos „kojinėse“ arba jo turtas taptų kitų asmenų nuosavybe. Gali atsitikti ir taip, kad sumažės skolininko pajamos, arba kad jis (bent jau oficialiai) bus atleistas iš darbo ir apskritai nebeturės pajamų.
Dėl tos pačios priežasties ir po teismo sprendimo į antstolį patartina kreiptis nedelsiant. Tačiau šiuo atveju vykdomąjį raštą jau galima pateikti tik tiems antstoliams, kurių veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji, darbo arba turto buvimo vieta.
Visada daugiau laimi tie kreditoriai, kurie aktyviai bendradarbiauja su antstoliais priverstinio vykdymo procese. Todėl nereikėtų manyti, kad pakanka tik pateikti vykdomąjį raštą antstoliui, sumokėti jam pinigus, ir išieškojimas jau bus sėkmingas. Naudinga suteikti kuo daugiau informacijos apie skolininką ir jo turtinę padėtį. Tada nebūtų gaištamas laikas antstoliui aiškinantis tokias aplinkybes, kurios kreditoriui ir taip „aiškios kaip ant delno“, nes jis skolininką paprastai pažįsta daug geriau.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) išieškotojui užtikrina galimybes ne tik dalyvauti vykdymo procese, bet kai kuriais atvejais – ir pasirinkti sprendimo vykdymo būdą. Pavyzdžiui, išieškotojas turi teisę pasirinkti, į kokį turtą nukreipti išieškojimą pirmąja eile. Pagal CPK 639 straipsnį išieškotojas teisę pats ar per savo atstovus dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus, taip pat ir atsisakyti išieškojimo“.
Teikdamas šią paslaugą, antstolis veikia kaip derybų tarpininkas. Jis taiko įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas. Skolininkui gali būti siunčiamas antstolio siūlymas atsiskaityti su kreditoriumi ir tuo pačiu paaiškinama, kokios pasekmės jo laukia, jei būtų pradėtas teisminis ginčo nagrinėjimas bei priverstinio vykdymo procesas. Daugeliui įsiskolinusių asmenų to visiškai pakanka. Žmonės suvokia, kad po teismo sprendimo už skolos išieškojimą jie bus priversti mokėti daug brangiau, todėl nedelsdami atsiskaito su savo kreditoriais.
Iki teismo sprendimo derantis su skolininku, kartais naudinga pasinaudoti ir antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga. Kai tam tikros aplinkybės užfiksuojamos teisinėmis priemonėmis, bylinėtis su skolininku dažnai nebeprireikia.
Jeigu ikiteisminėmis priemonėmis atgauti skolos vis dėlto nepavyksta, vertėtų ilgai nelaukiant pateikti ieškinį teismui. Kuo greičiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė atgauti savo lėšas. Priešingu atveju skolininkas gali pasirūpinti, kad visos lėšos iš jo sąskaitų būtų išslapstytos „kojinėse“ arba jo turtas taptų kitų asmenų nuosavybe. Gali atsitikti ir taip, kad sumažės skolininko pajamos, arba kad jis (bent jau oficialiai) bus atleistas iš darbo ir apskritai nebeturės pajamų.
Dėl tos pačios priežasties ir po teismo sprendimo į antstolį patartina kreiptis nedelsiant. Tačiau šiuo atveju vykdomąjį raštą jau galima pateikti tik tiems antstoliams, kurių veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji, darbo arba turto buvimo vieta.
Visada daugiau laimi tie kreditoriai, kurie aktyviai bendradarbiauja su antstoliais priverstinio vykdymo procese. Todėl nereikėtų manyti, kad pakanka tik pateikti vykdomąjį raštą antstoliui, sumokėti jam pinigus, ir išieškojimas jau bus sėkmingas. Naudinga suteikti kuo daugiau informacijos apie skolininką ir jo turtinę padėtį. Tada nebūtų gaištamas laikas antstoliui aiškinantis tokias aplinkybes, kurios kreditoriui ir taip „aiškios kaip ant delno“, nes jis skolininką paprastai pažįsta daug geriau.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) išieškotojui užtikrina galimybes ne tik dalyvauti vykdymo procese, bet kai kuriais atvejais – ir pasirinkti sprendimo vykdymo būdą. Pavyzdžiui, išieškotojas turi teisę pasirinkti, į kokį turtą nukreipti išieškojimą pirmąja eile. Pagal CPK 639 straipsnį išieškotojas teisę pats ar per savo atstovus dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus, taip pat ir atsisakyti išieškojimo“.
Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(