https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Kokiais atvejais bankrotas neapsaugo nuo skolų augimo?

Kokiais atvejais bankrotas neapsaugo nuo skolų augimo?

Krizė apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Verslas žlugo, skolos ir palūkanos jau viršija įkeisto buto vertę. Norėtųsi atsisveikinti su antstoliais, bet ir bankrotui nėra pinigų. Kur išeitis? Svarstantiems fizinio asmens bankroto galimybę, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė pataria išlikti racionaliems. „Svarbu nesusikoncentruoti vien ties bendra skolų suma ir suvokti, kad bankrotas nėra besąlygiškas visų išieškojimo procedūrų stabdymas ar skolų nurašymas.

 
Nors Civilinio proceso kodekso 626 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra vienas iš privalomų antstolio vykdomos priverstinio išieškojimo bylos stabdymo pagrindų, šios įstatymo nuostatos nereikėtų laikyti garantija, kad priverstinis skolų išieškojimas toliau nevyks. Tokia iliuzija galėjo susidaryti, kol bankrotas Lietuvoje buvo naujovė, tačiau ją sklaido dvejų metų patirtis vykdant fizinių asmenų bankroto procedūras.
 
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką antstolio pradėtos ir bankroto proceso atveju sustabdytos priverstinio vykdymo procedūros gali būti atnaujinamos ir baigiamos, jeigu tokį leidimą duoda asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę. Pavyzdžiui, gali būti tęsiamas iki bankroto pradėtas priverstinis skolininko turto pardavimas iš varžytynių.

Todėl, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikėtų dar kartą įvertinti visas kiekvienos skolos grąžinimo galimybes. Tarp jų - galimybė pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teise pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją ir atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais palankiausiomis sąlygomis. Bent dalį antstolių vykdomų priverstinio išieškojimo procesų užbaigiant antstolių kontorose dar iki bankroto proceso pradžios, galima nemažai sutaupyti. Juk ir iškėlus bankroto bylą skolų išieškojimas nesustoja, tik jį vykdo nebe antstolis. Kuo mažesnis skolų pluoštas bus perduotas bankroto administratoriui, tuo mažesnės susidarys mėnesinių įmokų ir atlygio bankroto administratoriui sumos. Vidutinės asmens išlaidos bankroto procesui per mėnesį siekia apie 150-200 eurų. Tad naudinga pasverti, ar per visą bankroto laikotarpį, kuris Lietuvoje gali trukti iki penkerių metų, bankroto procedūrų kaina neviršys laukiamos nurašomų skolų sumos.
 
Kitas svarbus aspektas – kad bankroto procesas negali sumažinti asmeninio pobūdžio prievolių naštos. Baigus asmens bankroto procesą, nėra nurašomi reikalavimai atlyginti suluošinimu, kūno sužalojimu padarytą žalą ar žalą dėl asmens mirties, taip pat reikalavimai mokėti išlaikymo išmokas, sumokėti valstybei baudas už administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Bankroto proceso metu šie reikalavimai tenkinami pirmąja eile, o jei nebūtų visiškai patenkinti įgyvendinant nemokumo planą, tai, pasibaigus bankroto procedūroms, tokių skolų išieškojimą vėl galėtų vykdyti antstoliai. Todėl daugeliu atvejų greičiau atsisveikinti su antstoliais gali padėti ne skubėjimas bankrutuoti, bet aktyvus asmens bendradarbiavimas su antstoliais ir pastangos bent iš dalies dengti skolas.

Bankroto galima siekti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kur yra asmens ekonominių interesų pagrindinė vieta. Tačiau šios galimybės nereikėtų tapatinti su galimybe nuslėpti dalį prievolių ir bankrutavus jų atsikratyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, mūsų valstybėje automatiškai pripažįstami ir vykdomi kitų ES šalių, pavyzdžiui, Latvijos, teismų sprendimai pradėti ir užbaigti asmens nemokumo procesą nepanaikina tų skolininko prievolių Lietuvoje esantiems kreditoriams, kurios nebuvo įtrauktos į asmens atleidimo nuo skolų planą. Taisyklė paprasta: jeigu kreditorius paliekamas bankroto proceso nuošalėje, antstolio pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas šio kreditoriaus naudai tęsiamas įprasta tvarka.
 
Nepaisant iš dalies skirtingų bankroto sąlygų ir procedūrų, visų ES valstybių teisinėse sistemose galioja tie patys nemokumo teisės principai, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo bei skaidrumo principai. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų įtvirtina skolininko pareigą sąžiningai informuoti visus savo kreditorius apie inicijuojamą bankroto bylą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas taip pat pagrįstas fizinio asmens sąžiningumo prezumpcija: nustačius nesąžiningumo faktus, asmenį gali prislėgti jam nepalankios pasekmės. Teismui pripažinus, kad asmuo tapo nemokus dėl jo iniciatyva sudarytų nesąžiningų sandorių ar dėl žalingų įpročių, bankroto procedūra nutraukiama. Toks asmuo netenka teisės siekti bankroto artimiausius 10 metų.“

Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
Grįžti atgal