Priverstiniai procesai taps svarbia alternatyvaus vartojimo ginčų reguliavimo dalimi

Pasitikėjimą alternatyviu vartojimo ginčų reguliavimo institutu didele dalimi nulems galutinių sprendimų vykdymas priverstine tvarka. Galima prognozuoti, kad nuo šių metų pradžios atsiradus galimybei apginti vartotojų teises be teismo, kasmet bent po kelis šimtus tokių sprendimų atkeliaus į antstolių kontoras. Sutrumpėjusį kelią nuo vartotojo ginčo sprendimo iki jo realaus įvykdymo penktadienį Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimo alternatyvos“ praktiko žvilgsniu apžvelgė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Pasak I. Karalienės, alternatyvūs vartojimo ginčų sprendimai gali būti vykdomi keliais būdais, atsižvelgiant į sprendimo rezoliucinės dalies turinį. Procedūros aiškios, kai sprendimuose nurodoma išieškoti ir grąžinti nukentėjusiam vartotojui pinigus arba užtikrinti, kad vartotojui vietoj netinkamos prekės būtų pateikta geros kokybės prekė.

Tačiau, kai sprendimu pardavėjas įpareigojamas vietoj netinkamo daikto vartotojui pateikti geros kokybės daiktą arba grąžinti už pirkinį sumokėtus pinigus, abiem ginčo šalims paliekama pasirinkimo teisė. Dėl to galimas naujas ginčas: verslininkas gali būti suinteresuotas grąžinti pinigus, o vartotojas gali su tuo nesutikti ir reikalauti, kad jam būtų parūpintas išsirinktas daiktas. Arba atvirkščiai. Tokia sprendimo konstrukcija neturi analogų su kitais antstolių vykdomais sprendimais. Praktikoje kiltų klausimas: kuria iš esamų Civilinio proceso kodekso nuostatų antstoliui vadovautis?

I. Karalienės teigimu, geriems praktiniams rezultatams reikalingas nuoseklus teisinis reguliavimas, aiškios taisyklės. Kol kas neturime pakankamai duomenų, iš kurių galėtume nuspręsti, kiek ir kokių specialių reguliavimo normų reikės. Tačiau iš ankstesnės naujovių diegimo praktikos akivaizdu, kad realioje veikloje iškilę klausimai dažnai padiktuoja teisės normų papildymo ar tobulinimo iniciatyvas.

Pokyčius vartojimo ginčų sprendime nulėmė 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Direktyvos pagrindinis tikslas - pasiekti aukšto lygio vartotojų teisių apsaugą ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo. Tikimasi, kad vartotojų ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų sprendimų privalomumas vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje padarys veiksmingesnę.