Įkainojimas – svarbi areštuoto turto realizavimo stadija

Kovo 25 d. Vilniuje vykusiame seminare „Nekilnojamojo turto rinka ir praktiniai turto vertinimo aspektai“ antstolis Valdas Čeglikas Lietuvos turto vertintojų asociacijos nariams pateikė antstolių ir turto vertinimo ekspertų praktinio bendradarbiavimo apžvalgą. Kaip pabrėžė V. Čeglikas, turto vertinimo ekspertų vaidmuo areštuoto turto realizavimo procese labai svarbus: jų parengti vertinimo dokumentai vykdomosiose bylose tampa įrodymais, padedančiais pagrįsti antstolio nustatomą turto kainą.

Pastebima, kad turto vertinimo ekspertų paslaugomis labiau naudojasi didesniuose miestuose dirbantys antstoliai: profesionalūs vertintojai kviečiami įvertinti apie 90 proc. varžytynių procesui ruošiamo nekilnojamojo turto. Mažesniuose miestuose ir rajonuose antstoliai turtą dažniau įkainoja savarankiškai, atsižvelgdami į rinkos kainas, turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Vis dėlto bendra tendencija – kad areštuoto turto vertinimui profesionalūs ekspertai pastaraisiais metais kviečiami vis dažniau.

Be nekilnojamojo turto objektų antstoliams iš varžytynių tenka pardavinėti ir kilnojamuosius daiktus. Tarp jų būna ir kombainų, ir gamybinės įrangos, ir lauko viralinių, ir net lėktuvų ar laivų, nekalbant jau apie antikvarinius paveikslus. Panašiais atvejais daugiausia, ko gali tikėtis antstolis – tai žodinė konsultacija su specifinio turto vertę galinčiu nustatyti specialistu, o surasti rašytines išvadas pateikiančius vertintojus labai sunku. Net Kultūros vertybių apsaugos departamentas neteikia išvadų dėl meno dirbinių vertės. Todėl specifinio turto pardavimas antstoliams dažnai tampa iššūkiu. Kažkada plačiai nuskambėjusias buvusio kunigo Ričardo Jakučio kolekcijos paveikslų varžytynes galima laikyti vienu iš paprastesnių atvejų, kadangi visi kolekcijos paveikslai turėjo patvirtinus sertifikatus.