Bendradarbiavimas su Seimo kontrolieriais stiprina žmogaus teisių apsaugą ieškojimo procese

Seimo kontrolieriaus įstaigos vykdomas kryptingas piliečių keliamų problemų vertinimas padeda gerinti žmogaus teisių apsaugą priverstinio išieškojimo procese ir tobulinti teisines procedūras. Tai gegužės 3 d. vykusioje diskusijoje „Ombudsmenų svarba užtikrinant žmogaus teises“ akcentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė. Diskusija skirta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2015 metų veiklos ataskaitos pristatymui.

Pasak I. Karalienės, Lietuvos antstolių rūmai sėkmingai bendradarbiauja su Seimo kontrolierių įstaiga jau keturioliktus metus. Periodiškai rengiami susitikimai su Seimo kontrolierių įstaigos vadovais. Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, antstoliai raginami skirti daugiau dėmesio bendravimui su proceso šalimis. Tikimasi, kad skundų dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjimas taps sklandesnis įsigaliojus Antstolių įstatymo pakeitimams, kuriais detaliau ir aiškiau reglamentuojama šių skundų nagrinėjimo procedūra.

Kaip vieną sėkmingiausių priverstinio išieškojimo tobulinimo priemonių I. Karalienė išskyrė nuo 2013 m. pradžios įdiegtą visiškai elektroninę varžytynių sistemą, kuri užtikrina procedūrų skaidrumą ir maksimalią proceso šalių interesų apsaugą. Išvaržomo turto pardavimai pagyvėjo, pradinė turto kaina pakeliama 40-60 proc.

Praktikoje pasiteisina ir nuo 2015 m. rugsėjo vidurio įdiegta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS). Sistema padeda visas skolininko sąskaitas areštuoti operatyviau, antstoliai turi galimybę peržiūrėti kitų antstolių ir nurodymų teikėjų taikomus areštus skolininko sąskaitai ir lėšų nurašymo nurodymus. Pasak I. Karalienės, pirmaisiais PLAIS veikimo mėnesiais būta skundų, susijusių su duomenų perkėlimo į elektroninę erdvę nesklandumais. Tačiau išryškėjusios problemos laipsniškai sprendžiamos, o nauja priverstinio išieškojimo tobulinimo pakopa siejama su modernizuojama Antstolių informacine sistema, kuri sudarys galimybę proceso šalims dalyvauti išieškojimo procese nuotoliniu būdu.

I. Karalienė diskusijos dalyviams taip pat pristatė Lietuvos antstolių rūmų iniciatyvą dar labiau supaprastinti mažų skolų išieškojimo procesus. Teisingumo ministerijai bus siūloma keisti reglamentavimą tokiu būdu, kad asmenys vietoj kelių procesinių dokumentų gautų vieną antstolio siunčiamą procesinį dokumentą ir kad jis būtų kuo aiškesnis, nes mažų skolų išieškojimo atvejais kreiptis pagalbos į advokatą finansiškai nenaudinga.