Iš kairės į dešinę: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys V. Milevičius, Bulgarijos antstolė M. Kirova, Bulgarijos antstolių rūmų prezidiumo vicepirmininkė E. Hristova, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas prof. dr. Vigintas Višinskis.
Bulgarijos antstolių rūmai sieks spartinti elektroninių sistemų diegimą savo šalyje, pasinaudodami iš Lietuvos perimta kompleksinio sprendimų vykdymo sistemos modernizavimo patirtimi. Tai akcentavo Bulgarijos antstolių rūmų prezidiumo vicepirmininkė, antstolė Elitsa Hristova, apibendrindama pažintinio-paktinio vizito rezultatus. E. Hristovos vadovaujama delegacija - Bulgarijos antstolių profesinės etikos komisijos narys, antstolis Zahari Zapryanov, antstolė Mariana Kirova ir antstolis Delyan Nikolov – Lietuvoje lankėsi liepos 11-14 dienomis Lietuvos antstolių rūmų kvietimu.
Džiaugiamės, kad mūsų patirtis įdomi ir naudinga užsienio kolegoms. Bulgarija –jau penktoji Lietuvos antstolių patirtį perimanti šalis. Esame konsultavę Makedonijos, Gruzijos, Moldovos, Latvijos antstolių organizacijas,
teigia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Vizito metu svečiai susitiko su Teisingumo ministerijos, Registrų centro, Lietuvos apeliacinio teismo atstovais, taip pat apsilankė antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje Kaune. Daugiausia dėmesio skirta Lietuvoje sukurtoms elektroninėms sprendimų vykdymo procedūroms. Taip pat domėtasi Lietuvos antstolių teikiamomis teisinėmis paslaugomis: faktinių aplinkybių konstatavimu, dokumentų įteikimu ir kitomis.
Savo veiklos dešimtmetį 2015 m. paminėjusi Bulgarijos privačių antstolių organizacija yra sukūrusi du elektroninius registrus. Nuo 2009 m. veikia elektroninis skolininkų turto pardavimų registras, kuris pagerino informavimą apie vykdomas varžytynes ir padeda parduoti turtą už didesnę kainą. Nuo 2012 m. veikiančiu elektroniniu skolininkų registru naudojasi visos kredito įstaigos. Bulgarijos antstoliai turi ir individualių elektroninių programų, palengvinančių darbą atskirose kontorose. Tačiau vieningos informacinės programos, kuri taip kaip Lietuvoje veikianti Antstolių informacinė sistema apjungtų visus antstolius ir turėtų sąsajas su valstybės institucijomis, kredito įstaigomis bei oficialiais registrais, Bulgarijoje nėra.
Skolininkų sąskaitų arešto procedūros Bulgarijoje iki šiol vykdomos paštu, siunčiant dokumentus į 27 Bulgarijoje veikiančius bankus. Pasak E. Hristovos, nuo antstolio sprendimo areštuoti lėšas skolininko sąskaitoje iki realaus lėšų arešto dažnai praeina visas mėnuo, tad esama tvarka paranki skolininkams, siekiantiems nuslėpti turimas lėšas. Nors elektroninė sąskaitų arešto sistema Bulgarijoje sukurta prieš keletą metų, jos įdiegimą stabdo neparengti poįstatyminiai teisės aktai.
Priverstinių turto pardavimų skaidrumas Bulgarijoje užtikrinamas vykdant varžytynes teismuose, kainos kėlimo pasiūlymai teikiami vokuose, o kainos kėlimo etapus ir varžytynių pabaigą antstolis skelbia kaukšėdamas plaktuku.
„Tai, ką mes pamatėme Lietuvoje - akivaizdus įrodymas, kad elektroninės sprendimų vykdymo priemonės gali būti sėkmingai diegiamos ir veiksmingai taikomos. Viliamės, kad tai, susipažinę su mūsų pateikta informacija, pripažins ir Bulgarijos valdžios atstovai“, - kalbėjo Bulgarijos antstolių rūmų atstovė E. Hristova.
Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių 2013 m. įvedė visiškai elektronines varžytynes ir turi daugiau patirties palyginti su Latvija, kur e. varžytynės startavo praėjusiais metais, ar Estija, kur tik dalis varžytynių vykdoma elektroniniu būdu. Per trejus metus e. varžytynių procedūros Lietuvoje ne tik visapusiškai išbandytos, bet ir patobulintos: varžytynių trukmė susieta su kainos kėlimu, įdiegtas automatinio kainos kėlimo funkcionalumas.
Lietuvoje įdiegtos elektroninės sprendimų vykdymo procedūros, tarp kurių - elektroninės varžytynės bei elektroninė piniginių lėšų apribojimo sistema (PLAIS) – Bulgarijos antstolių rūmų atstovams pristatytos per susitikimą Valstybės įmonėje Registrų centre. Kaip informavo direktoriaus pavaduotojas Juridinių asmenų registrui ir rinkodarai Antanas Survila, iš viso per 2013 - 2015 metus internete paskelbta 25 440 e. varžytynių, jose buvo užsiregistravę 25 303 dalyviai. Pradinė turto pardavimo kaina e. varžytynėse pakeliama nuo 20 iki 200 proc. ir tai patvirtina, kad varžytynės internete geriau užtikrina proceso šalių interesus, kadangi turtas parduodamas už maksimalią kainą.
Registrų centro direktorius Kęstutis Sabaliauskas Bulgarijos antstolius supažindino su šio centro įdiegtomis moderniomis elektroninėmis paslaugomis, kuriomis per 2015 metus naudojosi jau 44 555 registruotų vartotojų.
Teisingumo ministerijoje vykusio susitikimo metu Bulgarijos antstolių rūmų atstovams pateikta išsami apžvalga, kaip sprendimų vykdymo procedūros Lietuvoje perkeliamos iš į elektroninę erdvę. Su svečiais bendravo teisingumo viceministras Julius Pagojus ir kiti ministerijos atstovai. Akcentuota, jog visur, kur įmanoma atsakyti popierinių sprendimų vykdymo dokumentų, pereinama prie elektroninių procedūrų. Pagal naujausią Antstolių įstatymo pakeitimų projektą į elektroninę erdvę planuojama perkelti antstolių vykdomus aukcionus, taip pat numatoma antstolių aukcionuose leisti realizuoti tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą.
Bulgarijos Plovdivo miesto antstolės M. Kirovos žodžiais, susipažinus su Lietuvoje sukurtomis galimybėmis atlikti daugybę sprendimų vykdymo procedūrų elektroniniu būdu, galima teigti, kad tiek daug nuveikti padėjo visų suinteresuotų institucijų žiūrėjimas bendra – elektroninių privalumų diegimo - kryptimi.
Teismo vaidmuo formuojant antstolių praktiką su svečiais aptartas apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos apeliaciniame teisme. Diskusijoje dalyvavo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Egidija Tamošiūnienė, teisėjas prof. dr. Vigintas Višinskis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė, prezidiumo narys Vitalis Milevičius bei valdytoja Dovilė Satkauskienė. Svečiai domėjosi teisme veikiančia elektronine bylų skirstymo sistema, o teismo atstovams ir Lietuvos antstoliams buvo įdomu išgirsti, kaip veikia privačių antstolių sistema Bulgarijoje ir kokios teismo funkcijos vertinant šios šalies antstolių veiksmus.
Su Lietuvos antstolių darbo organizavimu ir modernių informacinių sistemų naudojimu svečiai iš Bulgarijos betarpiškai susipažino antstolės S. Vaicekauskienės kontoroje. Čia jiems buvo suteikta galimybė pamatyti kaip skelbiamos elektroninės varžytynės, kaip naudojimasis oficialiais elektroniniais registrais paspartina informacijos apie skolininko lėšas ir turtą surinkimą. Antstolių rūmų prezidiumo narė S. Vaicekauskienė ir susitikime dalyvavęs antstolis Valdas Čeglikas prisiminė sudėtingiausias priverstinio vykdymo bylas, kurios dažnai sukelia didelį rezonansą visuomenėje.
7,2 2 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje veikia 193 privatūs antstoliai, pasiskirstę po 28 veiklos teritorijas.
Taip pat kaip ir Lietuvos antstolių rūmai įgyvendinantys antstolių savivaldą, Bulgarijos antstolių rūmai turi išskirtinę kompetenciją vykdyti antstolių padėjėjų atranką – pretendentai tapti antstolių padėjėjais laiko egzaminą Bulgarijos antstolių rūmuose. Ateityje Bulgarijos antstolių profesinė organizacija planuoja steigti atskirą antstolių padėjėjų mokyklą. Bulgarijos antstolių padėjėjai antstolio pavedimu gali atlikti visas funkcijas, kurias vykdo antstoliai.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(