https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Latvija perima Lietuvos antstolių patirtį įteikiant užsienio dokumentus

Latvija perima Lietuvos antstolių patirtį įteikiant užsienio dokumentus

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Vitalis Milevičius, Latvijos teisingumo ministerijos (TM) Civilinės teisės departamento teisės patarėja Elina Feldmane, Latvijos TM Baudžiamosios teisės departamento teisės patarėja Z. Ozola, Latvijos TM Teisinio bendradarbiavimo departamento direktorė B. Jugane-Lintere, Latvijos antstolių rūmų teisininkė B. Litvina, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė.

Vilniuje viešėję Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos ir Latvijos antstolių rūmų atstovai domisi nauja antstolių paslauga – užsienio dokumentų įteikimu. Lietuvos antstoliai pirmieji Baltijos šalyse perėmė užsienio teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo funkciją iš apylinkių teismų. Nuo šių metų sausio 1 dienos mūsų šalyje tai yra išimtinė antstolių funkcija, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių. Lapkričio 15 d. Lietuvos antstolių rūmuose vykusio susitikimo metu Latvijos atstovams pristatytas naujosios paslaugos kelias nuo pirminės idėjos iki šiandieninių praktinių rezultatų. Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, per šiuos metus antstoliai gavo prašymus įteikti įvairius dokumentus iš 9 šalių. Didžioji dalis prašymų gauta iš Vokietijos ir Norvegijos.

Lietuvos antstolių rūmai atidžiai seka visus procesus ir siekia, kad šios paslaugos kokybė būtų maksimaliai aukšta. Jei reikia, konsultuojame antstolius ir bendraujame su užsienio valstybių institucijomis,

- kalbėjo D. Satkauskienė.

Svečiai domėjosi, kokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai Lietuvoje reglamentuoja dokumentų įteikimą pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją, kaip vykdoma gaunamų ir įteikiamų dokumentų apskaita ir kitais praktiniais klausimais.

„Jūs padarėte didžiulį darbą reglamentuodami užsienio dokumentų įteikimo procedūras ir formuodami pažangią praktiką. Džiaugiamės galėdami išgirsti atsakymus į visus mums rūpimus klausimus“,- sakė Latvijos teisingumo ministerijos Teisinio bendradarbiavimo departamento direktorė Baiba Jugane-Lintere.

Svečiai domėjosi, kokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai Lietuvoje reglamentuoja dokumentų įteikimą pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją, kaip vykdoma gaunamų ir įteikiamų dokumentų apskaita ir kitais praktiniais klausimais.

D. Satkauskienės žodžiais, nei vieno dokumento įteikimas neužsitęsė ilgiau kaip mėnesį. Geresnį įteikimo efektyvumą patvirtina ne tik realūs rezultatai, bet ir pačios procedūros turinys. Kitaip nei anksčiau, kai dokumentai būdavo siunčiam paštu, gavėjui išaiškinamos teisinės pasekmės, kurias gali sukelti ar sukelia dokumento įteikimas arba atsisakymas jį priimti. Jei reikia, antstolis ieško adresato tikrindamas  ir rinkdamas papildomą informaciją: jis peržiūri duomenis viešuose registruose, socialiniuose tinkluose, susisiekia su gavėjo kaimynais.

Gaunamų dokumentų pobūdis atskleidžia Lietuvoje ir užsienyje esančių asmenų teisinių ginčų įvairovę. Tarp jų – ir priteista skola, ir  teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo, ir draudimas sintetiniais priedais pagardinto gaminio etiketėje naudoti natūralios vanilės piešinį.

Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip užsienio valstybių teisminius ir neteisminius dokumentus Lietuvoje priimanti institucija: administruoja gaunamus prašymus įteikti dokumentus, koordinuoja jų paskirstymą ir perdavimą antstoliams, renka ir sistemina statistinius duomenis apie gaunamus prašymus.

Dokumentai įteikiami pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Pagal Civilinio proceso kodeksą fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai įteikiami asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje. Dokumentai laikomi tinkamai įteiktais fiziniam asmeniui ir tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra – gyvenamosios vietos namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Šiais atvejais dokumento gavimo pažymoje nurodoma, kas priėmė dokumentą (vardas pavardė, ryšys su adresatu ar einamos pareigos). Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui, o kai raštinės nėra – kitam darbuotojui.

Grįžti atgal