Bulgarijos parlamentaras apie Lietuvos antstolių technologinę pažangą: „Tai svajonė“

Nuotraukoje - susitikimas Bulgarijos Teisingumo ministerijoje. Iš kairės į dešinę: antstolis V. Čeglikas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė S. Vaicekauskienė, ekspertė-teisės konsultantė I. Matuolytė, "Alna Software" vyresnioji analitikė O. Gorevaja

Lapkričio 16-19 dienomis Bulgarijos sostinėje Sofijoje šios šalies parlamentarams, vyriausybės nariams ir teisininkams pristatyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos antstolių patirtis teikiant teisines paslaugas ir perkeliant sprendimų vykdymo sistemą į elektroninę erdvę.

Lietuvos antstolių rūmams susitikimuose atstovavo prezidiumo narė, antstolė Sonata Vaicekauskienė, antstolis Valdas Čeglikas ir Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Indrė Matuolytė.

Bulgarijos privačių antstolių organizacija veikia jau vienuoliktus metus, tačiau, kitaip negu Baltijos valstybėse, antstoliai čia vykdo tik priverstinio pobūdžio funkcijas ir neteikia teisinių paslaugų. Sprendimų vykdymo perkėlimas į elektroninę erdvę Bulgarijoje dar tik perspektyva. Visi išieškojimo bylų dokumentai - popieriniai, skolininkų turto varžytynės vyksta teismuose.

„Tai svajonė“,- taip Lietuvoje įdiegtas elektronines sprendimų vykdymo procedūras apibūdino Bulgarijos parlamento Teisės komiteto pirmininkas Danail Kirilov.

Susitikimo metu Lietuvos antstolių rūmų atstovai Bulgarijos parlamentarus supažindino su pokyčiais, kurie įvyko įdiegus elektroninių varžytynių sistemą bei elektroninę piniginių lėšų apribojimo sistemą (PLAIS),

Kaip akcentavo I. Matuolytė, esminiai e-varžytynių privalumai yra 2-3 kartus padidėję skolininkų turto pardavimai ir maksimalios skaidrumo garantijos. Dar didesnio varžytynių dalyvių skaičiaus tikimasi sulaukti įsigaliojus Lietuvos antstolių rūmų inicijuotiems Civilinio proceso kodekso pakeitimais, leisiantiems įkeisti išvaržomą turtą ir jį įsigyti už banko paskolą. Kita elektroninė sistema – PLAIS – užtikrina proporcingą  išieškotų lėšų paskirstymą visiems išieškotojams.

PLAI sistema neturi analogo kitose valstybėse, o visiškai elektroninių varžytynių procedūrą Lietuva 2013 m. įdiegė pirmoji Baltijos regione. Estijoje ne visos skolininkių turto varžytynės vyksta internete, o Latvijos e-varžytynių dalyvius turi patvirtinti antstoliai.

Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuvos antstoliai teikia ir daugiausiai teisinių paslaugų. Būdami faktinių aplinkybių konstatavimo lyderiais Baltijos regione, per 13 šios paslaugos teikimo metų antstoliai įvairias faktines aplinkybes konstatavo 33 548 kartus. Bulgarijos parlamente, Teisingumo ministerijoje ir Aukščiausiajame Teisme vykusių susitikimų metu Bulgarijos antstoliai ir valdžios institucijų atstovai domėjosi, kokie klientai dažniausiai naudojasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos antstolių paslaugomis, kaip jos pritaikomos praktikoje ir kokie teisės aktai reglamentuoja antstolių teisinių paslaugų teikimą.