Specialistų patarimas perkantiems iš varžytynių: būkite ypač atidūs ir atsakingi

Technologijų dėka varžytynės ištobulėjo ir skolininkų turto jose parduodama daugiau. Tačiau nuo 2013 m. atsiradusi galimybė įsigyti pigesnio turto nuotoliniu būdu neturėtų virsti neapdairiu skubėjimu, nes tai - rizika nusipirkti katę maiše.

Tokia informacija ir praktiniais patarimais su „Žinių radijo“ klausytojais lapkričio 22 d. laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi Antstolių garbės teismo narė, antstolė Audronė Adomaitienė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė ir advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas & Grajauskas praktikos grupės vadovas Kazimieras Karpickis.

„Esminiai elektroninių varžytynių privalumai – jos vyksta visą parą, dalyvauti labai patogu ir dabar varžytynės skaidrios“- kalbėjo A. Adomaitienė.

Jos žodžiais, prie antstolių kontorų jau nebesirikiuoja perpirkėjai, įsigydavę turtą komerciniais tikslais. Šių dalyvių srauto antstoliai negalėdavo kontroliuoti. Dabar žmonės dažniausiai turtą perka sau.  

A. Adomaitienės teigimu, e-varžytynėse turto parduodama daugiau, bet visada lieka daiktų, kuriais niekas nesusidomi. Tai patvirtina ir statistika. Nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4mln. eurų. Per vienerias varžytynes parduodamo turto vidutinė vertė – 7 000 eurų.

Teisėja R. Kisielienė klausytojams pateikė įtikinamą pavyzdį iš teismo nagrinėtų bylų, kaip tenka nusivilti neapdairiems pirkėjams.

„Užsienyje dirbantis lietuvis interneto portale www.evarzytynes.lt rado skelbimą apie parduodamą trijų kambarių butą jam tinkamoje vietoje, jam tinkamame aukšte, prabangiai įrengtą ir už tinkamą kainą. Nusprendė dalyvauti ir varžytynes laimėjo. Džiaugėsi, kad nusipirko butą gera kaina. Po mėnesio atvykęs, rado butą ne tik tuščią, be prabangių baldų, bet ir du kambarius vietoj trijų“,- pasakojo R. Kisielienė.

Šis pirkėjas kreipėsi į teismą, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos ir  prašydamas panaikinti varžytynių aktą. Bet bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad neapdairus ir neatsakingas buvo pats pirkėjas: turto įkainavimo akte buvo nurodyta, kad butas parduodamas be baldų ir buities prietaisų.

Pasak  teisėjos, išvaržomus daiktus besirenkantys žmonės dažnai žiūri tik į nuotrauką ir nurodytą kainą. Į detalesnį aprašymą nesigilinama, tarsi tai būtų antraeilis dalykas. O tai yra pats svarbiausias dalykas. Pirkėjui reikia būti pakankamai atidžiam ir rūpestingam.

Tuo pačiu būdu – kruopščiai surenkant  visą įmanomą informaciją – advokatas K. Karpickis patarė aiškintis, kokia rizika, kad po varžytynių buvę savininkai neišsikeldins iš parduotų patalpų.

„Visuose e-varžytynių skelbimuose nurodoma skolininko pavardė ir vardas. Galima jį susirasti ir su juo pačiu komunikuoti. Iš to, kaip bendrauja, ar sutinka bendrauti, ir galima spręsti apie jo ketinimus“,- sakė K. Karpickis. Jo žodžiais, dalyvaujant varžytynėse derėtų suprasti, kad parduodamas turtas gali būti probleminis, nes jis parduodamas ne laisva valia. Vertėtų pasidomėti ir viešai skelbiamais Nekilnojamojo turto registro duomenimis: koks teisinis statusas, kiek kambarių ir pan.

Pats geriausias būdas išvengti galimų nepalankų pasekmių, pasak antstolės A. Adomaitienės -  turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Šiuo būdu turtas gali būti parduodamas iki to momento, kol varžytynės nepaskelbtos elektroninėje erdvėje. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, gali būti visiškai pašaliniai žmonės, kurie domisi parduodamu turtu. Tai naudinga  ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų, bet ir todėl, kad didesne dalimi padengiama skola. Varžytynėse turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.