Visuomenė pripažįsta antstolių profesionalumą. Antstolis ir notaras – mažiausiai panašios teisinės profesijos

Antstolio profesija mažiausiai panaši į notaro, o labiausiai panaši – į mokesčių inspektoriaus. Tokią nuomonę išsakė šių metų lapkritį surengtos visuomenės nuomonės apklausos dalyviai, vertindami antstolių darbo kokybę ir lygindami įvairias teisines profesijas pagal panašumą į antstolio profesiją.

Galimybę sugretinti dviejų tyrimų rezultatus suteikia gruodžio 3 d. paskelbtas Lietuvos notarų rūmų pranešimas, esą gyventojai tarp teisininkų labiausiai pasitiki notarais ir visiškai nepasitiki antstoliais. Kaip matyti iš Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atliktos apklausos, būtent notaro profesiją gyventojai laiko labiausiai nutolusia nuo antstolio darbo.  

Notaro paslaugos pasirenkamos laisva valia, o antstolis dažnai pasibeldžia nekviestas ir priverčia asmenį vykdyti prievoles, kurių šis vengia. Todėl priešingų profesijų lyginimas pasitikėjimo skalėje yra būdas pelnyti garantuotus reitingo balus tai profesijai, kuri dažniausiai veikia geranoriško susitarimo sąlygomis.

Kaip jau esame pranešę, pagal tyrimą Lietuvoje antstoliais pasitiki 64 proc. gyventojų. Didžioji dalis respondentų antstolių darbo kokybę įvertino 7 arba 8 balais iš 10. Reprezentatyvią apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė “Prime consulting”.

Šis tyrimas atskleidžia, kad per keturiolika privačios veiklos metų antstoliai įsitvirtino kaip savo srities profesionalai ir yra siejami su realia pagalba, kai reikia susigrąžinti skolas ar kitaip apginti teisėtus interesus.

Taip teigia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Antstolė pripažįsta, kad priverstinio pobūdžio funkcijomis negalima pelnyti vien tik simpatijų. Tačiau griežtųjų antstolių vykdomų funkcijų apimtys mažėja, teikiama vis daugiau žmonėms naudingų teisinių paslaugų, kurių populiarumas didina ir bendrą pasitikėjimą antstolio profesija.

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar jie pasitiki antstoliais, kokiu balu vertintų antstolių darbą ir ką darytų, jeigu reiktų susigrąžinti reikšmingą skolą. Gerai ir labai gerai antstolių darbo kokybę vertina 8 iš dešimties respondentų. Įdomu, kad 6 proc. respondentų neatgaudami pradelstos skolos nedarytų nieko. Didžioji dalis - 58 proc. apklaustųjų – tokiu atveju kreiptųsi į antstolius, o likusieji skolą bandytų atgauti patys.

Pasak I. Karalienės, matyti, kad antstolių savivaldos pastangos kelti antstolių kvalifikaciją ir reiklumas profesinei etikai duoda rezultatų. Vis dėlto interesantų aptarnavimo kokybė įvairiose antstolių kontorose dar skiriasi. Iš dalies tai suprantama, nes kiekvienas antstolis ir jo kontoros darbuotojai turi savitą darbo ir bendravimo su lankytojais praktiką. Tačiau tai verčia ir susirūpinti, kadangi  klientai turi būti vienodai gerai aptarnaujami visur.

„Dabar mūsų bendruomenės tikslas – užtikrinti nepriekaištingą antstolių kontorų lankytojų aptarnavimo kokybę visuose Lietuvos miestuose. Antstolio darbe persipina teisinės ir socialinės funkcijos, todėl nepakanka vien teisingai taikyti įstatymų normas. Procesų dalyviams reikia dėmesio ir žmogiško požiūrio,“- sako I. Karalienė. Jos žodžiais, priverstinio išieškojimo srityje svarbu kuo plačiau taikyti gerąją antstolių patirtį teikiant teisines paslaugas, kai antstoliai tampa sėkmingais konfliktų reguliavimo tarpininkais. Be to, naujų gerų poslinkių tikimasi antstolių kontorose diegiant klientų aptarnavimo standartą.

Per 2015 m. antstoliai padėjo susigrąžinti daugiau kaip 120 mln. eurų skolų. 102 mln. eurų antstoliams padedant atgavo gyventojai ir įmonės, beveik 20 mln. eurų grąžinta valstybės biudžetui. Faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas antstoliai pernai suteikė beveik 3,5 tūkst. kartų, užsakovų prašymu fiksuodami įvairias situacijas.

Tyrimo metu apklausti 1007 Lietuvos gyventojai didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose ir gyvenvietėse. Apklaustųjų amžius - nuo 18 iki 61 ir daugiau metų. Tyrimas atliktas Lietuvos antstolių rūmų užsakymu.