Lietuvos antstolių rūmai

Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus, kurie įgyvendina antstolių savivaldą.

Asociacija Lietuvos antstolių rūmai įsteigta 2003 m. kovo 7 d. vykusiame I Antstolių susirinkime.

Lietuvos antstolių rūmai veikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir Lietuvos antstolių rūmų įstatais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 101 antstolių kontora, jose iš viso dirba 118 antstolių.

Aukščiausias Lietuvos antstolių rūmų organas yra antstolių susirinkimas. Antstolių susirinkimą ne rečiau kaip kartą per metus šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas.

LAR valdymo organas yra Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Jį sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas.

Lietuvos antstolių rūmų funkcijos:

  • koordinuoti antstolių veiklą;
  • atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
  • rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai;
  • Antstolių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą;
  • organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą;
  • Teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą;
  • kitos įstatymuose ir Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytos funkcijos.

Lietuvos antstolių profesinė asociacija yra Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) narė.

Į šią tarptautinę organizaciją Lietuvos antstolių institucija įstojo 2001 metais, kai šalyje dar veikė valstybės išlaikomi teismo antstoliai. Nuo 2003 metų tarptautinį bendradarbiavimą tęsia privatūs Lietuvos antstoliai.

Šiuo metu UIHJ narės arba asocijuotos narės yra 86 valstybių profesinės organizacijos.