Padedant antstoliams bent dalį reikalaujamų skolų 2024 m. atgavo 18,2 tūkst. kreditorių. Tarp jų – 5 tūkst. juridinių asmenų ir 12,8 tūkst. fizinių asmenų. Dar beveik 39,5 tūkst. kreditorių naudai buvo vykdomas tęstinis išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimas periodinėmis išmokomis.
Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Tokia tvarka supaprastina ir atpigina sprendimų vykdymo procedūras tiek skolininkams, tiek kreditoriams.
Antstolių išieškomų skolų Lietuvoje turi beveik 222 tūkst. fizinių asmenų, arba beveik 8 proc. visų šalies gyventojų. Ir, dėmesio! Net 63 proc. skolingų gyventojų šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokių legalių pajamų. Tai reiškia, kad beveik Klaipėdos dydžio „skolininkų miestas“ gali sau leisti visai nemokėti skolų, kadangi išieškojimas iš „šešėlinių“ pajamų neįmanomas.
Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva pirmą kartą sudarytas skolų žemėlapis parodė, kad įsiskolinimo lygis atskirose savivaldybėse skiriasi kelis kartus. Iš žemėlapio matyti, kad mažiausiu pradelstų skolų bagažu išsiskiria tankiausiai apgyvendintos Lietuvos vietovės ir kurortai, o didžiausiu – rečiau apgyvendinti periferijos regionai, ypač esantys pasienyje su Rusija ir Baltarusija.